Prejardhja e popuillet shqiptar !

2 posters

Shko poshtė

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Empty Prejardhja e popuillet shqiptar !

Mesazh nga Turkye 2011-03-29, 06:21

Gjurmėve tė njė hipoteze

Nė historiografinė botėrore, kohėn e fundit, ekzistojnė tendenca serioze tė dėshmimit tė njė hipoteze tejet tė guximshme se shqiptarėt dhe baskėt, janė popuj tė Evropės me njė prejardhje tė lashtė historike, ku zanafillat e tyre mund tė kėrkohen aq larg, deri tek civilizimi i lashtė misterioz botėror, i njohur si Atlantida. Mundėsia e prejardhjes sė shqiptarėve nga Atlantida e lashtė legjendare, kuptohet, ėshtė totalisht nė suazat e njė hipoteze tė mundshme, me tendenca serioze akademike edhe tė dėshmimit tė saj tė afėrt materialo-shkencor.

I

Ashtu siē do tė shohim nė vazhdim, prejardhja e lashtė e shqiptarėve, ka mundėsi tė mos fillon me civilizimin e hershėm pellazg-ilir, por i ka rrėnjėt shumė thellė e mė thellė se sa realisht mendojmė ne vetė.
Nė dritėn e kėrkimeve dhe zbulimeve tė reja, hasa nė njė hipotezė tejet tė guximshme se pasardhėsit e popullit tė Atlantidės legjendare nė Evropė, mund tė janė baskėt dhe shqiptarėt. Kuptohet nuk u befasova, por as nuk e pranova atė menjėherė si megalomani nacionale e cila sigurisht mė konvenonte si shqiptar. Pėrkundrazi, kėrshėria ime mu ngacmua seriozisht dhe unė fillova tė hulumtoj edhe mė tej duke gjurmuar dhe mbledhur materiale tė ndryshme qė sado pak do tė mundėsojnė mė racionalist t'i besoj kėsaj hipoteze.
Se ilirėt e kanė njė prejardhje tė lashtė nė kėto troje dhe se ne jemi pasardhės tė denjė tė kėtij civilizimi, flasin shumė studime jo vetėm tė studiuesve shqiptarė, por numri mė i madh i tyre ėshtė nga ata tė huajt. Nė suazat e shkencės sė mirėfilltė, teoria tanimė e dėshmuar e prejardhjes sė shqiptarėve tė sotėm nga ilirėt e lashtė, askund nuk kontestohet. Gjurmėt e para materiale dhe mė tė vjetra tė ekzistimit tė jetės nė kėto troje, janė zbuluar nė fshatin XARRĖ ( afėr Sarandės) . Kėto janė: vegla pune, armė, stoli, enė nga dheu etj. Prejardhja e tyre daton qė nga koha e paleolitit tė lartė, qė vazhdon afėrsisht 40.000 - 6.000 vjet para e.s. Poashtu ėshtė interesante zbulimi nė shpellėn e SHĖN MARINĖS ( nė Bogaz tė Konispolit) tė eshtrave tė njė dhie tė egėr e cila i takon llojit "CAPRA IBEX", lloj ky i cili ėshtė zhdukur dhe nuk ekziston mė, gjė qė dėshmojnė mbi ekzistimin e lashtė tė jetės nė kėto troje, me njė gjueti tė zhvilluar.
Por, hipoteza mbi mundėsinė e prejardhjes sė shqiptarėve dhe baskėve nga Atlantida legjendare, ėshtė diēka krejtėsisht tjetėr. Diēka mė e guximshme dhe mė sfiduese. Nė fillim tė gjetjes sė njė mbėshtetje logjike tė kėsaj hipoteze, kishte pėr qėllim, qė sė pari, ta bindi veten time nė njė mundėsi tė tillė, e tek pastaj, nėse do tė ketė arsye tė mjaftueshme, edhe ta argumentoj para tė tjerėve.
Baskėt janė njė popull qė jetojnė nė pjesėn veriore tė Spanjės dhe kufizohen me Francėn. Sikur shqiptarėt, edhe baskėt janė njė popull qė kanė ngjashmėri tė ndėrsjellėt me virtyte tė pėrbashkėta nacionale, sikurse bie fjala: gjuha specifike nė krahasim me gjuhėt e popujve tjerė tė Evropės, pastaj, instinkti i fortė kolektiv i ruajtjes sė identitetit etnik, trimėria dhe luftėrat e shpeshta pėr ekzistencė dhe pavarėsi.
Jo vetėm kaq!
Por, kėta popuj i karakterizon deri vonė tendenca e kultivimit tė marrėdhėnieve fisnore dhe instinkti i fortė i ndjenjės pėr bashkėsi qė ishte mjeti i fuqishėm dhe vendimtar tė mbrojtjes sė tyre nga kthetrat e pashmangshme tė asimilimit gjatė historisė. Pse pra tė mos ketė mundėsi dhe bazė logjike, tė argumentohet hipoteza se shqiptarėt dhe baskėt mund tė kenė njė prejardhje nga Atlantida e lashtė?
Kuptohet, dėshmi tė forta materiale ende nuk ka. Gjurmėt e Atlantidės edhe sot e kėsaj dite nuk dihen, pėrveē atyre njohurive tė pėrcipta se: Atlantida ishte njė civilizim tejet i pėrsosur. Ishull i rrethuar nga tė katėr anėt me ujė dhe shtrihej nė mes tė Oqeanit tė sotėm Atlantik, midis pjesės perėndimore tė kontinentit tė Evropės dhe Afrikės, si dhe pjesės lindore tė kontinentit tė Amerikės Jugore. Si karakteristikė e popullit tė Atlantidės ka qenė inteligjenca e lartė kolektive si dhe sundimi tejet i pėrsosur i tė urtėve qė ka zgjatur 13.900 vjet.



Pas lėvizjeve tė mėdha tektonike qė kanė ndodhur nė rruzullin tokėsor, janė bėrė shumė rivendosje tė sipėrfaqeve tė shumta kontinentale, ku njė pjesė e madhe e sipėrfaqes sė tokės ėshtė zhytur nė ujė, kure pjesėt tjera janė paraqitur mbi sipėrfaqen e ujit, duke krijuar kėshtu, ujdhesa dhe hapėsira tjera tė reja tokėsore. Shkenca e jonė bashkėkohore, disponon me shumė fakte se para disa mileniumeve toka nuk e ka pasur kėtė sipėrfaqe sikur e kemi ne tani. Andaj, ka gjasa se njė gjė e njėjtė ka ndodhur edhe me Atlantidėn e cila mbulohet me ujė, kurse njė pjesė e popullatės sė saj tė mbetur gjallė, pėr t'i ikur pėrmbytjes, ėshtė shpėrndarė nė katėr anėt e botės. Duhet tė jetė logjike se atdheu iu tyre i ardhshėm tė zgjidhet bregdeti i rrethuar me vise tė larta malore, sepse pėrherė ka ekzistuar frika nga ndonjė pėrmbytje tjetėr eventuale. Nisur nga njohuria se populli i Atlantidės ka disponuar me njė inteligjencė tė lartė kolektive( duke mos dyshuar nė lėvizjet e mėdha tektonike tė sipėrfaqes sė atėhershme tokėsore dhe ujore) atėherė, atlantidasit duhet tė dispononim me pajisje tė pėrsosura tė lundrimit, andaj, edhe mundėsia e tyre e arritjes nė brigjet e gadishullit ballkanik ka qenė e realizueshme.
Pėr Atlantidėn si pracivilizim i tė gjitha civilizimeve, pėr herė tė parė nė veprat e veta flet filozofi i madh i Greqisė Antike, Platoni ( 427 - 347 para e.s.) si njė vend mė tė madh dhe mė tė fuqishėm, i cili, 9000 vite para kohės sė tij, ishte pėrmbytur nė Oqeanin Atlantik.
Ndėr popujt e botės tė cilėt me krenari e kanė pranuar dhe kultivuar bindjen se janė pasardhėsit e atlantidasve, kanė qenė egjiptasit e lashtė. Nga njė papirus i vjetėr tė zbuluar nė muzeun e Petrogradit (Rusi), e cila datonte qė nga koha e sundimit tė faraonit SENTA, nga dinastia e II-tė, pėrafėrsisht para 457 vite para e.s. Ky papirus i ruajtur mirė, qartė dėshmonte se si faraoni Senta ka dėrguar ekspeditėn detare kah perėndimi, tė pajisur me marinarė tė aftė, qė ta zbulojnė vendin Atlantida., prej kah, para 3550 viteve pas lindjes sė tij, kanė ardhur tė parėt e egjiptasve, duke sjell me vete urtėsinė dhe shkathtėsinė fantastike tė atdheut tė vjetėr. Ekspedita detare, pas 6 viteve bredhjeje nėpėr det tė hapur, ėshtė kthyer pa gjetur as kėtė popull, dhe as ndonjė tė gjallė qė do tė dėshmonte ekzistimin e asaj toke tė zhdukur. Nė dorėshkrimin tjetėr tė gjetur nė tė njėjtin muze, tė shkruar nga historiani i vjetėr egjiptas, MANATHON, thuhet: "sundimi i tė urtėve nė Atlantidė ka zgjatur 13.900 vjet..."
Egjiptasit e vjetėr, pra, veten e kanė konsideruar si pasardhėsit e atlantidasve, e qė kjo pėr ne do tė ketė rėndėsi tė veēantė gjatė shtjellimit tė mėtejshėm tė kėsaj lėnde.
Nė njė botim kėrkimor-shkencor tė Institutit Albanologjik nė Prishtinė, titulluar "Gjurmime albanologjike"- viti 1984, hasa nė njė RECENZURĖ-KRITIKĖ tė studiuesit dhe historianit tonė tė madh, Dr.Skender Riza, bėrė njė vepre tejet interesante dhe me njė titull tejet bombastik : THOT-TAT PARLAVA ALBANEZE (Thoti-Toti fliste shqip) si njė rezultat i punės 40 vjeēare nė fushėn e filologjisė, tė filologut tė shquar nga Roma. CIUSEPPE CATAPANO.
Kush ishte THOTI apo TOTI?
Thoti, tek egjiptasit e vjetėr ishte perėndi e mėsimit, e shkathtėsisė tė tė shkruarit, e shkencės dhe magjisė; pastaj ishte matės i kohės dhe zbulues i numrave dhe pėrpilues i hieroglifėve (alfabetit tė egjiptasve tė vjetėr) Pamja e tij pėrshkruhet si qenie me trup njeriu dhe me kokė tė ibis-it ( shqipes-shqiponjės). Sipas Katapanos, edhe emri i Thotit ishte fjalė shqipe sepse ka domethėnie tė qartė shqipe: me thanė, thua, lajmėtarė, besim, mėsues, ose me domethėnie mė komplete: "lajmėtari i Zotit", "Mėsues nga Zoti" etj. Sipas tij, nga Atlantida, buron edhe emri i sotėm i Oqeanit Atlantik dhe ATLLASIT ( libri hartave tė tokės), e qė janė fjalė shqipe, sepse Atlantida, gjegjėsisht Atllasi, burojnė nga rrėnjėt e dy fjalėve shqipe: AT-LASH, qė do tė thoshte: AT-baba dhe LASH-i lashtė, pra stėrgjyshi i lashtė. Pėrveē kėtij fakti, Atlantida nė shumicėn e rasteve emėrtohet si "BOREA", e qė edhe ky nocion, rrėnjėn e vetė e ka nė shqipen. Bore do tė thotė e bardhė, nga fjala "borė" e shqipes. Nga ana tjetėr, BOREA nė Egjipt, identifikohet me sfingėn. Sfinga ishte nė emblemė guri, adhurues i dritės qė e personifikonte Zotin. Prandaj, THOTI, sipas gjykimit tė Katapanos, nuk i takonte erės sė egjiptasve, por asaj tė "BOERO-s", d.m.th. tė erės sė Atlantidės. Sepse, THOTI konsiderohej krijues i doktrinės VRBALO-DRITĖS, qė u manifestua nė tokė. Poashtu, Dielli, ishte simbol i njė PERĖNDIE, "ATUM ISE TEM", terme kėto qė kanė shpjegimin ilir-shqip:

1. AT=at=at (baba); U=unė;
M=mė=mėmė
2. T=tatė=baba;
E=e
M=me=mem.


Edhe prejardhja e nocionit Ilir, Katapano e konsideron se buron nga shqipja: "me qenė i lirė", sikurse edhe emri shqiptar, burimin e sheh nga termi shqip: SHQIPONJA, e cila e simbolizon dritėn, Thotoin, Zotin.
Vepra e Katapanos, nuk mbetet me kaq, por ajo shkon me dėshmime edhe mė larg. Nė tė, mė tej ai konstaton dhe argumentohet gjerėsisht, se i tėrė alfabeti i egjiptasve tė vjetėr (hieroglifėt)j si alfabet i parė i pėrpiluar pėr shkrim dhe lexim, e ka bazėn dhe domethėnien e shqipes, nga e cila u formuan edhe bazat e alfabeteve qė dihen sot si shkronja latine, shkronja hebraishte, samaritano-palestineze, sirianishtes, arabishtes dhe greqishtes. Tė gjitha tė theksuarat, Katapano, nė studimin e vetė, dėshmon gjerėsisht dhe tė argumentuar me fakte bindėse, prezantimi i tė cilėve, nė kėtė shkrim revyal, do tė ishte tejet i gjatė.
Sė fundi, edhe disa fakte historiografike qė dėshmojnė lashtėsinė e madhe tė popullit tonė?
Tė gjithėve na ėshtė e njohur vepra e Homerit "ILIADA", ku pėrshkruhet lufta 10-vjeēare e ahejėve kundėr trojanėve, udhėhequr nga komandanti legjendar i fiseve tė bashkuara tė POLISAVE (shteteve ) tė Greqisė Antike-Agamemnoni. Kjo vepėr epike, e shtjelluar shumė mirė dhe me mjaft elemente mitologjike, shkaktoi bujė tė madhe jo vetėm nė qarqet e historisė letrare botėrore si njė krijimtari e vlefshme artistike qė dėshmonte shkallėn e lartė tė kulturės antike, por nisur nga pėrshkrimi tejet i qartė i hapėsirės gjeografike tė vendndodhjes, ngacmoi historianėt dhe arkeologėt qė tė mbėshteten nė njė hipotezė tejet tė guximshme se Lufta e Trojės vėrtetė ka ndodhur nė njė kohė dhe hapėsirė tė caktuar.
Mė i zėshmi dhe mė kėmbėngulėsi nė kėtė hipotezė ishte arkeologu dhe helenisti i madh gjerman Hajnri Shliman (1822-1890), i cili, pas gjurmimeve tė bėra arkeologjike arriti tė dėshmoj shumė fakte se Troja ekzistonte dhe se e tėrė ngjarja nga Epi i Homerit "ILIADA" ka ndodhur me tė vėrtetė nė histori. Duke i bėrė gjurmimet arkeologjike, tė udhėhequra drejtpėrdrejt nga vetė ai, nė pjesėn perėndimore tė Azisė sė sotme, ku tani shtrihet shteti i Turqisė, konkretisht, nė rrafshnaltėn e vendit HISARLIK, arriti tė zbuloj gėrmadhat e kėtij qyteti, dhe kėshtu, njė herė e pėrgjithmonė e largoi dyshimin se Lufta e Trojės ka ndodhur vėrtetė dhe se Epi i famshėm i Homerit "Iliada" e pėrshkruante pikėrisht kėtė ngjarje historike.
Pas kėtij zbulimi arkeologjik sensacional, me gjurmime tė mėvonshme ėshtė vėrtetuar se Lufta e Trojės ėshtė zhvilluar ndėrmjet viteve 1194-1184 p.e.s
E tėrė ngjarja rreth Luftės sė Trojės pėr ne fare nuk do tė ishte e rėndėsishme sikur nė vitet e 70-ta, nga ana e studiuesit dhe arkeologut brazilian S. PRAJS, nuk u paraqit vepra e tij e famshme "PUBLIKU I VERBĖR I HOMERIT". Nė kėtė vepėr, Prajsi kundėrshtonte si me fakte logjike ashtu edhe materiale-shkencore teorinė e gjertanishme dhe zbulimin arkeologjik tė pranuar tė Shlimanit se, Troja e vėrtetė gjendet nė rrafshnaltėn e sotme tė Turqisė Perėndimore HISALIK, por ajo shtrihet 180 shkallė nė anėn e kundėrt tė rruzullit, saktėsisht nė gjirin e Bokės sė Kotorit, vendosur nė mes tė trekėndėshit tė megjeve tė kufirit, Mali i Zi, Kroaci e Bosnje e Hercegovinė. Pra, Troja e vjetėr shtrihej nė territorin e ish Jugosllavisė. Kjo hipotezė nė qarqet e atėhershme shkencore dhe publicistike tė Jugosllavisė, bėri njė bujė tė madhe dhe arriti popullaritet fantastik nė opinionin e atėhershėm, pėr tu zbehur dhe heshtur mė vonė nė tėrėsi.
Ēka mendoni pse?
Ndėrkohė, dikujt tė menēur nga shkenca sllave iu kujtua se vėrtetimi i kėsaj hipoteze, se Troja e Homerit, mund tė jetė nė regjionin e Gabellės, do tė pėrfundonte me realitetin e papranueshėm pėr ta, se shqiptarėt e sotėm janė popull qė do tė konsiderohen si trashėgimtar tė trojanėve tė lashtė, sepse vendi ku shtrihej Gabella ishte historikisht vend i banuar nga ilirėt?!Pas dėshmive tė prezantuara mbi lashtėsinė e madhe tė popullit shqiptarė nė kėto troje, pėr ta bėrė mė tė besueshme hipotezėn mbi mundėsinė e prejardhjes tonė nga civilizimi i lashtė i Atlantidės legjendare, fillimisht duhet dėshmuar se sa mund tė merret si e vėrtetė vet hipoteza mbi ekzistimin e ndonjė civilizimi shumė tė pėrparuar tė quajtur ATLANTIDA, me popullin e saj tejet inteligjent atlantidas.

Platoni (428/427 - 347. p.e.s.), sėbashku me mėsuesin e tij Aristotelin

Pėrshkrimi i parė i kėtij civilizimi tė lashtė, qė nga Platoni dhe papirusi i zbuluar i faraonit SENTA, nė muzeun e Petrogradit ku dėshmohet besimi se egjiptasit e vjetėr e kanė prejardhjen nga civilizimi i Atlantidės, mund tė jenė si gjurma tė para paralajmėruese, por jo edhe fakte materiale, qė do ta pėrmbushin vėrtetėsinė edhe mė tė madhe vetėm me zbulimin e elementeve nė formė gėrmadhash ose sendesh nga ndonjė gėrmim arkeologjik nėnoqeanik. Nė kėto tė fundit, duhet pritur edhe ca, por, me sa duket, jo edhe aq gjatė!
Deri mė tani mė sė afėrmi tė kėtij lloji tė dėshmimit material tė ekzistimit tė pracivlizimit tė lashtė tė Atlantidės, nuk ka qenė askush tjetėr, veēse arkeologu i famshėm gjerman HENRIH SHLIMAN, zbuluesi i Trojės mitologjike tė Homerit nga vepra "ILIADA DHE ODISEA"
Ēka ka ditur ai nė tė vėrtetė pėr Atlantidėn?
Mė 20 tetor 1912, nė revistėn shkencore "NJU YORK AMERIKEN" u botua artikulli sensacional me titull: " SI E KAM ZBULUAR ATLANTIDĖN-PRACIVILIZIMIN E TĖ GJITHA CIVILIZIMEVE?". Autori i kėtij dorėshkrimi ishte PAUL SHLIMAN. Dr. Paul Shliman ėshtė nipi i Henri Shlimanit tė famshėm.
Teksti i artikullit nė fjalė ishte: "Disa ditė para vdekjes, nė Napoli, mė 1890, gjyshi im, Henri Shliman, i ka dorėzuar njė mikut tė tij tė ngushtė zarfin e mbudhur, ku me dorėshkrimin e vet personal ka shkruar : - Le ta hapi kėtė letėr vetėm ai anėtar i familjes sime i cili do tė betohet se tėrė jetėn e vet do t'ia kushtojė hulumtimeve qė janė tė pėrcaktuara nė tė.
Njė orė para vdekjes gjyshi im kishte kėrkuar lapsin dhe letėr, dhe nė tė, me njė dorėshkrim tė lodhur, kishte shtuar edhe njė porosi: - Shtesa e fshehtė asaj qė gjendet nė zarfin e mbudhur: Thyeje vazon me kokėn e sorrės dhe hulumtoje pėrmbajtjen e saj. Ka tė bėj me Atlantidėn. Varri, nė lindje tė gėrmadhave tė tempullit nė Saisu dhe nė varrin qė gjendet nė rrafshnaltėn ĒAKUNA. Me rrėndėsi! Do tė gjesh dėshmitė mbi vėrtetėsinė e hipotezės sime. Nata vjen. Lamtumirė!...
Kėtė porosi nė besim, gjyshi im ia jep njė mikut tė besueshėm tė cilės ia bashkėngjit edhe zarfin e mbudhur, dhe ky tė gjitha kėto i deponon nė njė bankė franceze .
Kur i mbarova studimet nė Rusi, Gjermani dhe nė Lindje, kisha vendosur qė t'i vazhdoj gjurmėt e gjyshit tim tė lavdishėm. Nė vitin 1906 veprova ashtu sikurse kishte kėrkuar gjyshi, dhe e hapa zarfin. Nė te kam hasur nė dokumente tė ndryshme dhe fotografi, por edhe porosinė:- Ai i cili do ta hap kėtė zarf, sė pari duhej zotohet se do ta vazhdoj rrugėn e veprės sime tė pakryer... kam ardhur nė pėrfundim se Atlantida e hershme nuk ka qenė vetėm njė gėrmadhė e qytetit tė vjetėr qė shtrihej ndėrmjet kontinentit tė Amerikės sė sotme dhe brigjeve perėndimore tė Evropės de Afrikės, por ajo ishte njė pracivilizim mbi tė gjitha civilizimet ekzistuese qė dihen gjer mė tani. Nė materialet qė kam grumbulluar, do tė gjenden skica, shėnime dhe dėshmi tjera qė shpijnė nė zbulimin definitiv tė Atlantidės.
Ai qė do ta vazhdon veprėn time tė pakryer, sė pari duhet t'i shfrytėzoj tė gjitha aftėsitė e veta qė disponon dhe, sė dyti, do ta ketė si obligim qė ta publikoj tė vėrtetėn se unė kam qenė iniciator i vėrtetė i kėtij aksioni.
Banka franceze disponon nė trezorin e vet mjete tė konsiderueshme financiare qė do t'i vihen nė dispozicion atij qė vendos ta pėrfundoj kėtė iniciativė, e ato mjete simbas mendimit tim duhet tė jenė tė mjaftueshme pėr mbulimin e tė gjitha shpenzimeve tė kėtij aksioni.
Zoti i madh dhe i gjithėfuqishėm le ta bekoj kėtė mision tė lavdishėm!...
Henri Shliman,d.v.
Po ashtu njė dorėshkrim tjetėr iu gjyshit tim ka qenė i formuluar kėshtu: - Nė vitin 1873, gjatė gjurmimeve tė mia nė gėrmadhat e Trojės qė shtrihej nė rrafshnaltėn e Hisarlikut (Turqi) , kur arrita tek shtresa e dytė e tokės dhe zbulova visarin e njohur tė PRIJAMIT, nga sendet e shumta tė vlefshme, gjeta edhe njė vazo bronzi me njė formė specifike.
Nė brendinė e kėsaj vazoje gjeta do copa nga argjila, tė holla nga metali, copa tė ndryshme eshtrash dhe njė mbishkrim tejet tė rėndėsishėm: PREJ MBRETIT TĖ ATLANTIDĖS - KRONOSIT.
Kjo Nuk ishte e tėra. Nė zarfin e njėjtė gjeta edhe njė dorėshkrim tė shifruar me shkronja "B.E". E hapa dhe e lexova: Nė vitin 1883, nė Muzeun e Luvrit (Paris) kam hasur nė ekzemplar tė shumtė tė sendeve tė zbuluara nga gėrmadhat e qytetit tė vjetėr TIAKUNAKA (Amerika Qendrore) . nga shumė sende aty mė ranė nė sy disa grimca tė vazove tė argjilat, para nga metali, si dhe eshtra tė ngurosura, plotėsisht tė njėjta si ato tė zbuluara nga rrafshnalta e Hisarlikut (Trojės).
Ngjashmėria e sendeve tė njėjta mė shtyn qė tė gjitha kėto grimca t'ia nėnshtroj analizave mikroskopike dhe laboratorike, kėshtu qė arrita nė pėrfundim se ato sende e kanė kohėn dhe burimin e njėjtė dhe se materiali i ndėrtimit tė tyre nuk mund tė gjendet as nė Hisarlik dhe as nė Amerikėn Qendrore.
Analizat edhe mė detale tė disa sendeve tė metalta tregojnė se ato ishin tė bėra prej njė legure tė pėrzierjes sė platinės, bakrit dhe aluminit, legurė e cila edhe sot e kėsaj dite mbete e panjohur. Prandaj, kam ardhur nė pėrfundim se tė gjitha kėto sende qė janė tė zbuluara nė tė dy anėt e kundėrta tė botės janė bėrė nga materiali i njėjtė dhe se me siguri kanė edhe prejardhje tė njėjtė. Poashtu ishte e rėndėsishme edhe fakti se, sendet e cekura nuk kishin prejardhje fenikase, mikene dhe as amerikane... Tė kujt kanė qenė pra? Ēka duhej menduar nė kėtė moment?
Shkrimi qė zbulova nga sendet e Hisalikut, nė gėrmadhat e Trojės, bindshėm orientojnė kah burimi i tyre i vėrtetė - ATLANTIDA".
Herri Shlimani, ky arkeolog legjendar gjerman, edhe para zbulimit tė Trojės, dispononte me fakte bindėse pėr ekzistimin e saj dhe pėr kėto teza tė veta ka qenė i pėrqeshur nga kolegėt e atėhershėm. Por, Troja legjendare nga epi i Homerit, ėshtė zbuluar pikėrisht nga ai vetė. Sė paku kjo ėshtė ende e pranuar botėrisht, qė mu nė at vend shtrihet Troja e epit tė Homerit. (edhe pėrpos hipotezave tė reja qė shfaqen kohėn e fundit, sikur ajo e Prajsit)



Edhe disa dėshmi logjike mbi prejardhjen e shqiptarėve nga Atlantida legjendare.
Nėse atlantidasit si popull i ka karakterizuar inteligjenca e lartė kolektive dhe shkalla shumė e zhvilluar e pėrparimit kulturor dhe teknik, atėherė edhe shqiptarėt nė shumė etapa tė zhvillimit tė tyre, si individ dhe kolektiv etnik, i ka karakterizuar mu ky virtyt. Tė marrim civilizimin e ilirėve tė lashtė, tė cilėt, pėrveē njė sistemi tė organizimit shtetėror dhe teknikė, kanė qenė artist tė suksesshėm, arkitektė, dhe ndėrtues tė mėdhenj. Fortifikatat e tyre tė hershme befasojnė pėr shkallėn e lartė teknike dhe arkitektonike tė ndėrtimit.
Pas shtetit tė fortė dhe tė zhvilluar ilir, shqiptarėt pėrherė kanė qenė tė robėruar dhe nėn sundimin shekullor tė tjerėve, andaj potenciali i madh i aftėsive tė tyre kulturor-teknik, nuk ka pasur mundėsi tė vjen aq nė shprehje si kolektiv etnik i organizuar.
Nuk ka dyshim se shqiptarėt janė popull qė kanė prirje tė shprehur kolektive kulturo-artistike. Nėse do ta krahasonim me numrin e banorėve, numri i krijuesve tė suksesshėm artistik, e tejkalon mesataren e shumė popujt tjerė tė botės. Mjaftė artist shqiptar, posaēėrisht ata tė shpėrngulur jashtė kufijve etnik.
Pėrherė kur u ėshtė dhėnė mundėsia e lirė e krijimit, energjia e tyre latente diku nė ndėrvetėdijen kolektive si stereotip i tė parėve tanė tė lashtė (ndoshta edhe nga atlantidasit), gjithnjė ka ardhur nė shprehje. Shumė emra shqiptar (ose me prejardhje shqiptare), janė tė njohur nė tė gjithė botėn pėr sukseset e tyre nė lėmenjtė e ndryshėm tė jetės shoqėrore-politike dhe kulturo-artistike. Kontributi i tyre nė zhvillimin e gjithmbarshėm material dhe shpirtėror tė civilizimit gjithėpėrfshirės bashkėkohor ėshtė i madh.
Tė gjitha qė i theksuam mė lartė, marrė realisht, nuk janė njė gjė e re. Ēdo popull nė botė ka gjenialitetin e shprehur kolektiv dhe individual, por tek shqiptarėt duhet tė jetė diēka e veēantė: Deri mė tani nė histori nuk na ėshtė e njohur asimilimi i ndonjė populli tjetėr nė shqiptarė. Pėrkundrazi, ne kemi qenė si popull viktimė e asimilimeve tė ndryshme gjatė pushtimeve tė pandėrprera shekullore. Dihet se asimilimi ėshtė i imponuar ( i dhunshėm) e shqiptarėt kurrė nuk kanė pasur njė mundėsi tė tillė, sepse kurrė nuk kanė sunduar askėnd. Andaj, tė gjithė ata qė janė shqiptarė, e mbajnė vulėn gjenetike tė pastėr racore, pa ndonjė kryqėzim tė ndonjė shkrirje tjetėr masovike. Pėrkundrazi, shqiptarėt ishin ata qė nga pushtuesit e ndryshėm u asimiluan duke u pėrzier edhe me popuj tjerė qė tani ekziston me ndonjė emėr tjetėr nė Evropė. ( shembull: dalmatinėt e Kroacisė, kanė prejardhje nga fisi ilir DALMAT; malazezėt e Malit tė Zi, kanė prejardhjen nga fisi ilir DOKLEATĖT, etj.)
Civilizimi bashkėkohor i sotėm nė Perėndim, pėr zhvillimin e vetė material de kulturor, gjithmonė ka qenė mirėnjohės bazave tė trashėguara nga kultura e lashtė helene e Greqisė Antike. Ky "shabllon" ėshtė pranuar si realitet i pacenueshėm. Ajo, jo rastėsisht, ka qenė edhe tendencė e fortė qė tė ruhet me ēdo kusht, nga frika e lėkundjes sė themeleve bazė e njė vetėdije kolektive mbi tė cilėn do tė ndėrtohet rendi i ri botėror. Projektuesit e kėtij "rendi tė ri botėror", edhe pėrpos dėshmive tė reja qė mund tė paraqiten, nuk kanė qenė tė interesuar qė tė shkaktojnė rrėmujė pėr njė ēėshtje tė kaluar dhe jo aq me rėndėsi nga synimet e veta pėrfundimtare.
Botėn, realisht, e sundon MASONERIA e sekteve tė ndryshme, dhe ata, vetėn e konsiderojnė si "ELITA SHOQĖRORE" qė dikton kahet e orientimit tė vetėdijes kolektive botėrore.
Masonėt sot kanė depėrtuar kudo, veēanėrisht nė koncerne tė mėdha financiere-bankiere, dhe pėrmes imponimit tė kredive dhe ndihmave tjera financiare, ndikojnė nė vullnetin e popujve tė vegjėl, duke trysur tė gjitha idetė e reja qė nuk i konvenon qėllimeve tė tyre tė fundit. Qofshin ato edhe zbulime tė mirėfillta shkencore.
Nuk ėshtė fare e rastit qė nė shumė biblioteka tė mėdha dhe tė pasura botėrore, ruhen me xhelozi dhe me njė vello tė fshehtėsisė sė madhe, shumė tė vėrteta qė do ta dėshmonin tė kundėrtėn historike nga ajo qė ėshtė pranuar. Andaj, fare nuk mund tė merret si e rastėsi, qė nė mes tė popujve qė konsiderohen si njė civilizim i lashtė, janė gjithmonė luftėra, tendenca tė asimilimit ose imponimi i njė mėnyre tė re dhe tė pėrhapur tė tė jetuarit dhe tė menduarit, me arsyetimin, se ajo bėhet nė emėr tė modernizmit bashkėkohor. Poashtu, nėse e vrojtojmė me njė vėmendje tė pėrqendruar zhvillimin e shumė pėrleshjeve tė armatosura me pėrmasa lokale dhe regjionale nė botė, do tė vėrejmė se, kėta popuj gjithnjė janė nė luftėra dhe mbahen nė ankth tė pėrhershėm, duke ju mohuar e drejta pėr vetėvendosje dhe shtetėsi tė pavarur. Si shembuj mund t'i marrim: baskėt, shqiptarėt, palestinezėt, kurdėt...etj.
Do tė ishte naive tė mendojmė se dikush frikohet nga ekzistenca e tyre fizike, por frika e vėrtetė qėndron gjetiu: nė inteligjencėn e lartė tė trysur si ndėrvetėdije kolektive tė kėtyre popujve tė lashtė. Pra, ata frikohen nga shpirti i kėtyre popujve.
Nėse marrim luftėn e fundit nė Kosovė dhe ngjarjet rreth saj, dhe nė kontest tė temės tonė nė shtjellim, e parashtrojmė pyetjen: Ēka ishte ajo qė i shtyri pikėrisht kėta hartues tė "rendit tė ri botėror" tė bėjnė diē tė tillė?!
Nė kėtė pyetje do tė ketė shumė pėrgjigje tė natyrės: humanitare, ekonomike, politike, ushtarako-strategjike etj. Normalisht, qė edhe disa prej tyre mund tė merren si tė sakta, por, nė kėtė ngjarje tė madhe me pėrmasa botėrore, ka edhe diēka irracionale, ose si latente shpirtėrore. Ajo nuk mund tė lexohet nė gazeta dhe as tė ndihet nga goja e politikanėve, po ashtu, as tė kuptohet nga qendrat e ndryshme tė vendosjes politike globale. E pėrgjigjja do tė ishte: magnetizmi i fortė i ndėrvetėdijes tonė kolektive qė rrezaton pa masė dhe tėrheq. Ėshtė intuita e popujve tjerė qė shpaloset njė realitet tė pamohueshėm se ne jemi pjesė e atij civilizimi tė lashtė, nga i cili kanė buruar shumė njohuri gjatė tėrė ekzistencės njerėzore, dhe se ėshtė momenti i fundit, qė sipas tė gjitha ligjeve natyrore, t'i kthehet ky borxh u kahershėm kėtij populli.
Dhe si pėrfundim: DUHET TĖ KRENOHEMI ME PLOTĖ BESIM INDIVIDUAL DHE KOLEKTIV SE JEMI SHQIPTARĖ, DHE SI KOMB I TAKOJMĖ NJĖ CIVILIZIMI TĖ LASHTĖ DHE SHUMĖ TĖ PĖRPARUAR. Pse tė mos themi, edhe nga Atlantida legjendare.
Me zbulimet e afėrta edhe arkeologjik tė ekzistimit tė Atlantidės, jam i bindur se patjetėr do tė vėrtetohet hipoteza e pamohueshme e Katapanos se, THOTI-TOTI me tė vėrtetė fliste shqip, dhe se stėrgjyshėrit tanė janė mė tė vjetėr nga ato tė vėrtetuara pellazge-ilire.
Koha punon pėr ne shqiptarėt..

. Shkruan: Adnan ABRASHI
Turkye
Turkye

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rat1010 Online
Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rot10 Offline

Male
Numri i postimeve : 36
Age : 25
Vendodhja : kosov
Registration date : 23/03/2011
<b>Popullariteti </b> Popullariteti : 0
<b>Kredite</b> Kredite : 3880

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Empty Re: Prejardhja e popuillet shqiptar !

Mesazh nga Turkye 2011-03-29, 06:25

1. Origjina e Ilirėve

Popujt qė u bėnė mė tė njohur nė historinė e lashtė tė Ballkanit janė grekėt, ilirėt dhe trakėt. Ilirėt janė ndėr banorėt mė tė lashtė tė Gadishullit Ballkanik. Ata janė autoktonė. Kulturėn, gjuhėn dhe tiparet antropologjike ilirėt i formuan nė vendin e tyre, nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit tė Ballkanit, aty ku shkrimtarėt antikė i pėrmendin nė veprat e tyre.

Trevat e shtrirjes sė popullsisė ilire janė mjaft tė gjera; ato pėrfshijnė tė gjithė pjesėn perėndimore tė Gadishullit tė Ballkanit, qė nga degėt e Danubit, lumenjtė Sava e Drava, nė veri, e deri te Gjiri i Ambrakisė (Prevezė), nė jug, kurse nė lindje deri nė Vardar. Grupe tė veēanta ilirėsh u vendosėn edhe nė Italinė e Jugur. Kėto janė fiset mesapet dhe japige.

Emri etnik ILIR shfaqet nė veprat antike qė nė shek. V p. K. Kurse emrat e disa fiseve ilire fillojnė e pėrmendėn qė nė shek. XII nga Homeri. Por koha e formimit tė etnosit ilir ėshtė mė e lashtė.
Fillimet e origjinės ilire janė qė nė mesin e mijėvjeēarit tė dytė p.K., qė nga periudha e bronzit tė mesėm, kur fillojnė tė formohen tiparet etnike ilire. Nė epokėn e hekurit (mijėvjeēari i fundit p.K.) ilirėt u formuan plotėsisht, duke trashėguar nga epokat mė tė hershme eneolitike dhe tė bronzit tipare kulturore gjuhėsore e antropologjike etnike.

Teoria e vjetėr qė i bėri ilirėt tė ardhur nga Evropa Qendrore, nė shekujt XII – XI p.K., ėshtė rrėzuar nga studimet e kryera pas Luftės sė Dytė Botėrore. Vetė fakti qė varrimet me urna, karakteristike pėr popujt e Evropės Qendrore, nuk janė tipike pėr trevat e shtrirjes sė ilirėve, por ndeshen vetėm nė zona tė kufizuara, tė rralla, dėshmon kundėr teorisė sė ardhjes sė ilirėve nė Ballkan nga veriu.

Gjurmėt e kulturave tė Evropės Qendrore, qė ndeshen nė Iliri, janė rezultat i kontakteve kulturore, tregtare e tė lėvizjes sė artizanėve tė punimit tė metaleve.


2. Fiset kryesore ilire

Ndėr fiset mė tė pėrmendura ilire janė: taulantėt, ardianėt, dardanėt, paionėt, dalmatėt, albanėt, penestėt, molosėt, kaonėt, thesprotėt etj.

TAULANTĖT. Banonin nė zonėn e Adriatikut, qė nga lumi Vjosa, deri nė prapatokėn e Dyrrahut. Ky fis luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė historinė ilire tė shek. IV – III p.K., duke u vėnė nė krye tė shtetit ilir, tė cilin e kishin krijuar mė parė enkelejtė. Nė trevat e taulantėve mė vonė shfaqet fisi i Albanėve dhe i Parthinėve.

ENKELEJTĖ. Banonin nė krahinat pėrreth liqenit tė Ohrit. Ata krijuan dinastinė e parė tė mbretėrisė Ilire, nė fund tė shek. V p.K. Njė nga qytetet e tyre kryesore ishte Enkelana. Pas shek. IV ata nuk pėrmenden mė. Nė trevat e fisit tė enkelejve pėrmenden edhe dasaretėt. Enkelejtė kanė qenė peshkatarė tė zotė.

DASARETĖT. Janė njė fis i madh nė Ilirinė Juglindore. Njiheshin nė lashtėsi sidomos pėr prodhimin e drithėrave tė bukės. Njė nga qytetet mė tė njohura ishte Pelioni (qyteza nė Selcė tė Poshtme tė Pogradecit). Qytet tjetėr i madh i kėtij fisi ishte edhe Antipatra (Berati).

ALBANĖT. Banonin nė prapatokėn e qytetit tė Dyrrahut. Kryeqendra e tyre ishte Albanopoli (Zgėrdheshi i Krujės). Fisi i albanėve i dha emrin e vet shqiptarėve, gjatė mesjetės sė hershme, kur ata njihen si albanė, arbėr.

ARDIANĖT. Fillimisht shtriheshin rreth gjirit tė Rizonit dhe tė lumit Neretva. Ardianėt e shtrinė pushtetin e vet nė tė gjitha krahinat e tjera qė mė parė ishin nėn sundimin e taulantėve. Ardianėt luajtėn njė rol shumė tė madh nė luftėrat kundėr pushtuesve romakė, gjatė shek. III – II p.K., nė kohėn kur sundoi dinastia ardiane e Mbretėrisė Ilire. Kryeqendra e ardianėve ishte Shkodra.

DARDANĖT. Ishin fisi mė i madh ilir qė u vu nė krye tė Mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin Qendror, kryesisht nė Kosovė. Dy fise tė tjera dardane tė njohura ishin thunatėt dhe galabrėt. Qyteti mė i rėndėsishėm i dardanėve ka qenė Damastioni, i njohur si kryeqendėr e nxjerrjes sė metaleve. Dardanėt pėrmenden si luftėtarė tė fortė, xehetarė shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtarė tė njohur.

PAIONĖT. Fise ilire qė banonin nė luginėn e sipėrme tė Vardarit nė kufi me dardanėt, duke u shtrir deri tek lumi Struma. Pėrmenden pėr herė tė parė nga Homeri, si aleat tė trojanėve. Nė gjysmėn e parė tė shek.IV paionėt krijuan mbretėrin e tyre, e cila u detyrua t’u bėjė ballė pėr shumė kohė sulmenve tė maqedonasve. Paionėt prenė nė shek.IV-II p.K. monedhėn e tyre prej argjendi.

DALMATĖT. Banonin nė brigjet e Adriatikut. Ishin blegtorė tė njohur, shquheshin pėr punimin e llojeve tė ndryshme tė veshjeve prej liri e leshi. Veshja e njohur me emrin dalmatika nė shekujt e parė u pėrdor edhe nga aristokracia romake, prej nga kaloi edhe nė veshje rituale kishtare. Qyteti mė i njohur i tyre ka qenė Delmini.

PENESTĖT. Banonin nė luginėn e Drinit tė Zi e pėrreth saj. Pėrmenden pėr herė tė parė nė vitet 170 – 169 p.K. Luajtėn rol tė rėndėsishėm nė Luftėn e Tretė Ilire – romake. Pėrfshiheshin nė Mbretėrin Ardiane. Kishin 14 qytete e kėshtjella, ndėr tė cilat pėrmenden Uskana, Oeneu, Draudaku etj. Meqenėse pranuan garnizone romake nė qendrat e tyre, maqedonasit ua shkurtuan vendin.

MOLOSĖT. Janė njė nga tri fiset kryesore qė banonin nė qendėr tė Epirit antik dhe qė luajtėn rol shumė tė rėndėsishėm drejtues nė historinė e lindjes dhe tė formimit tė shtetit tė Epirit.

KAONĖT. Ky fis epirot kishte shtrirje tė gjerė, qė nga lumi Thyamios (sot lumi Kallama), deri nė luginėn e Drinosit, nė Gjirokastėr. Kryeqendra e kaonėve, Foinike (Finiqi i Sarandės), nė shek. III p.K. u bė kryeqendra e gjithė shtetit tė Epirit. Qytet tjetėr i madh i kaonėve ishte Antigonea (Saraqinishti i Gjirokastrės).

THESPROTĖT. Banonin nė Epir, nė jug tė lumit tė sotėm Kallama, deri nė gjirin e Ambrakisė. Pėrmenden nė shkrimet e lashta qė nga shek. V p.K., si fis qė sundoheshin nga dy kryetarė tė zgjedhur ēdo vit nga gjiri i parisė.

Fise tė tjera tė njohura janė edhe labianėt (pėr rreth liqenit tė Shkodrės), pirustėt (nė Mirditė) dhe parthiniet nė ultėsirėn bregdetare tė Adriatikut.
Turkye
Turkye

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rat1010 Online
Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rot10 Offline

Male
Numri i postimeve : 36
Age : 25
Vendodhja : kosov
Registration date : 23/03/2011
<b>Popullariteti </b> Popullariteti : 0
<b>Kredite</b> Kredite : 3880

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Empty Re: Prejardhja e popuillet shqiptar !

Mesazh nga Turkye 2011-03-29, 06:29

ARBĖRESHĖT E ITALISĖ: Emigrimi dhe ruajtja e identitetit

Harku kohor gjatė sė cilit zunė fill dhe u pėrforcuan bėrthamat e ngulimeve tė arbėreshėve nė Itali, fillon aty nga gjysma e shekullit tė pesėmbėdhjetė e vazhdon deri nė vitin 1774. Shqiptarėt e parė qė mbėrriten nė Itali ishin ushtarė nėn urdhrat e Dhimiter Rėrės, i thirrur nga Alfonsi i Parė i mbiquajtur Shpirt-madhi (Il Magnanimo), mbret i Dy Sicilive (1442-58; V d’Aragona: 1416-58), pėr tė luftuar nė Kalabri kundėr kundėrshtarėve tė monarkut spanjoll.
Mbreti Alfons I i dha Rėrės pėrgjegjėsi politike nė Kalabri ku, pas vitit 1448 u ngrehėn ngulimet e Amatos, Ąndalit, Ariettas, Casalnuovo di Nojas, Vena di Mąidas e Zangaronas. Tė bijtė e Dhimitrit, Gjergji dhe Vasili, zbritėn dreit Sicilisė duke i dhėnė kėshtu zanafillėn ngulimeve tė shqiptarėve qė sot shtrihen nė provincėn e Agrigjentos, Katanias dhe Palermos. Me dendėsimin e marrėdhėnive midis Mbretėrisė sė Dy Sicilive dhe Arbėrisė sė Gjergji Kastriotit i mbiquajtur Skėnderbeu, ky i fundit i dha ndihmėn e vet Ferdinandit tė Parė i mbiquajtur Dobiēi (Il Bastardo 1458-1494) nė luftimet kundėr Anxhuinėve. Si shpėrblim, Skėnderbeu mori prona nė Pulja midis tė cilave Monte Sant’Angelo, San Giovanni Rotondo dhe Trani.
Aty u vendosėn shumė ushtarė, tė cilėve iu shtuan tė tjerė tė cilėt, pas vdekjes tė Skėnderbeut me 1468 – qė i dha shtysė mėsymjes turke – zgjodhėn bashkė me shumė tė krishterė tė tjerė tė shpėrngulen nė Itali: sollėn lindjen e fshatrave Campomarino, Casalnuovo Monterotaro, Casalvecchio di Puglia, Chieuti, Faggiano, Martignano, Monteparano, Portocannone, Roccaforzata, San Giorgio Jonico, San Martino, San Marzano di San Giuseppe, San Paolo di Civitate, Santa Croce di Magliano, Sternatģa, Ururi dhe Zollino.
Skėnderbeu (1405-1468) deri nė fund tė ditėve tė tij luftoi dhe arriti ta mbajė Vendin e vet te lirė nga rreziku otoman i dli, nė dyert e Vjenės, kėrcėnonte tėrė Perėndimin: ėshtė pikėrisht nė Vjenė ku ruhet pėrkrenarja dhe shpata e Skėnderbeut. Skėnderbeu ishte njė erudit me kulturė tė gjerė, njihte pese gjuhė tė huaja, ishte i fesė sė krishterė dhe kishte aftėsi tė theksuara diplomatike. Skėnderbeu njihet si “shpikėsi” i luftės guerilase. Mė 1461 u prit nga papa Pio II (1458-64) pėr tė kerkuar ndihme mbėshtetėse nė luftėn e pėrbashkėt kundėr armiqve turq.
Mė 1470 pas martesės sė Irena Kastriotit me princin e Bizinjanos (njė feudal i madh i Kalabrisė), njė pjesė e madhe e arbėreshėve tė Pulias u shpėrngul bashkė me fisniken Irena nė tokat e bashkėshortit tė saj duke populluar kėshtu Macchia Albanese, San Cosmo Albanese, San Demetrio Corone, San Giorgio AIbanese, Spezzano Albanese e Vaccarizzo Albanese. Me rėnien e Krujės, kryeqytetit legjendar tė rezistencės kundėr musulmanėve, tė porsaardhurit themeluan ngulimet e Acquaformosa, Castroregio, Cavallerizzo, Cervicati, Cerzeto, Cģvita, Falconara Albanese, Firmo, Frascineto, Lungro, Mongrassano, Plątaci, Porcile, Rota Greca, San Basile, San Benedetto Ullano, San Giacomo d’Acri, San Lorenzo del Vallo, San Martino di Finita, Santa Caterina Albanese, Santa Sofia d’Epiro, Serra d’Aiello, e tė tjera.
Emigrimet e mėdha shqiptare tė gjysmės sė dytė tė mijėvjeēarit morėn fund nė vitet 1533-1534 pas kapitullimit tė fortesės sė Koronės, kėshtjella e fundit kundėr otomanėve. Familjet shqiptare u strehuan nė Napoli, nė ishullin e Liparit; pjesa mė e madhe u dėrgua nė Melfi (shqiptarėt qė ishin strehuar aty u shkėputėn dhe themeluan Barile-n), nė Brindisi Montagna, Fameta, Maschito e San Costantino Albanese. Do tė pasonin refugjatė tė tjerė mė 1647 (Barile), 1744 (Villa Badessa) e 1774 (Brindisi Montagna). Bėrthama arbėreshėsh u vendosėn nė territorin e Parencos dhe nė fshatin e Peroit (Istria dhe Pola): kolonia e Peroit lindi pas njė lejeje tė Venecias, e cila i hapi dyert disa familjeve tregtarėsh qė shkėmbenin mallra me La Serenissima Republikė tė Venecias.
Tė tjera ardhje shqiptarėsh shėnohen midis njėmijėekatėrqindės dhe njėmijėepesėqindės nė Bari, Bosco Tosca e Pievetta-Dogana Po (Piacenza), Cardevole (Corsica) e Rimini. Shumė prej shqiptareve tė ardhur shkruhen si ushtarė nė ushtritė spanjolle dhe luftojnė heroikisht nė luftrat europiane. Ėshte me nam tė madh kaloresia shiqptare e Republikės sė Venecias, e mbiqujtur kalorėsia e stratiotėve, si edhe ushtarėt e kembėsorisė tė Napolit, Maqedonasja Mbretėrore (La Real Macedone e formuar nga mbreti Karli VII [1734-59, III i Spanjės: 1759-88]).
Autoritetet fetare lokale i njohėn refugjatė si tė krishterė. Me kalimin e kohės, shumė koloni u detyruan t’i nėnshtroheshin latinizinut ose kėr-cėnimit ndaj njė mase tė tillė si edhe formash tė tjera tė pėrziera tė liturgjisė latine dhe bizantine.
Gjatė periudhės papale tė papės me origjinė shqiptare Klementi XI, me nismė tė atit arbėresh Stefan Rodotą, u pranua propozimi pėr themelimin e njė kolegji tė ritit bizantin nė Kalabri dhe emėrimi i njė peshkopi i cili kishte fiiqinė tė detyronte priftėrinjtė tė pėrdornin kėtė rit. Kundėrshtimi nga ana e peshkopėve latinė i vonoi jo pak projektet e komunitetit shqiptar por mė 1732, Klementi XII (1730-40) dhuroi pėr pėrmbushjen e kėtij qėllimi pronat e abacisė sė San Benedetto UUano si edhe njė sasi tė madhe tė hollash nga thesari i vet. Nėpėrmjet urdhėresave tė Atit tė Shenjtė, peshkopit bizantin iu dhanė tė drejta tė plotfuqishme nė kuadrin e kolegjit, si edhe e drejta pėr tė emėruar nė urdhrin e ri studentėt e vet. Po kėshtu iu njoh edhe e drejta tė vizitonte kishta e ritit bizantin porse fetarėt e ritit mbeteshin nėn jurisdiksionin e priftėrinjve latinė. Pėr sa i pėrket shqiptarėve tė Sicilisė, iu dha njė kolegj nė Palermo nga Karli VII ndėrsa Ferdinandi IV (1759-1806; 1815-25) u caktoi njė peshkop gjithmonė nė kryeqytetin sicilian (1784).
Pėrpjekja e shqiptarėve pėr tė arritur mirėfilltėsinė e ritit tė tyre, si edhe dioqeza tė plota bizantine, u bėnė konkrete me kalimin e kohės. I pėrket gjysmės sė dytė tė njėmijė e shtatėqindės vepra themeltare e Pompilio Rodotą-s “Mbi origjinėn, pėrparimin dhe gjendjen e tanishme tė ritit grek nė Itali”. Arbėreshėve iu njoh identiteti dhe iu ēmuan vlerat nga Papa Leoni XIII (1878-1903) i cili urdhėroi eliminimin e ēdo shtojce liturgjike qė nuk pėrputhej me ritin bizantin. Mė tej, mė 1919, gjatė periudhės papale tė Benediktit XV (1914-22) u ngrit nė Kalabri “eparkia” (dioqeza) e Lungros dhe mė 1937, me Papa Pio XI (1922-1939), nė Sicili u ngrit ajo e Horsė sė Arbėreshėvet (Piana degli Albanesi). Nė tė njėjtėn kohė u shpall “ezarkike” edhe abacia e Shėn Mėrisė nė Grottaferrata (Roma).
Feja e Arbėreshėve

Shqiptarėt e krishterė qė mėrguan ne Itali nė shekullin e XV dhe ato qė pasuan nė dyshekujt e tjerė, ndiqnin ritet fetare bizantine nė gjuhėn greke. (Nga kjo karakteristikė e tyre rrjedh edhe njė keqkuptim qe shpesh ka karakterizuar njohjen e komunitetit arbėresh dhe qė duket mė qartė nė emėrtimin e Horės sė Arbėreshėvet (Sicili) e cila nė Italisht njihet si Piana degli Albanesi por nė periudha tė ndryshme ėshtė quajtur edhe Piana dei Greci.) Njė pjesė e mirė e shqiptarėve tė krishterė bizantinė, kishin lidhje edhe me kishėn katolike tė Romės ndėrsa tė tjerėt, me ardhjen nė Itali, iu nėnshkruan ritit latin duke vazhduar me kokėfortėsi te ruanin identitetin fetar bizantin.
Nėn periudhėn papale tė Klementit XI (1700-1721), papė me origjinė shqiptare, dhe KlementitXII (1730-1740) Vatikani fillon tė tregojė interes ndaj traditės fetare bizantine duke lejuar themelimin e kolegjeve bizantine nė San Benedetto Ullano (mė vonė shpėrngulur nė San Demetrio Corone) dhe nė Palermo. Prania e kėtyre qendrave kulturale i siguroi komuniteteve shqiptare tė Kozencės dhe Palermos njė trashėgimi tė ēmuar kulturore ku u ushqyen me dhjetra intelektualė arbėreshė tė cilėt patėn edhe role prej protagonistesh gjatė lėvizjes sė risorxhimentos italiane. Dy kolegjet nė fjale nxitėn pėrhapjen e ideve tė reja romantike. Aty u formuan edhe disa nga shkrimtarėt kryesorė arbėreshe.

Marre nga "Bota Shqiptare", Autori:Giovanni Armillotta
Turkye
Turkye

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rat1010 Online
Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rot10 Offline

Male
Numri i postimeve : 36
Age : 25
Vendodhja : kosov
Registration date : 23/03/2011
<b>Popullariteti </b> Popullariteti : 0
<b>Kredite</b> Kredite : 3880

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Empty Re: Prejardhja e popuillet shqiptar !

Mesazh nga s2008 2011-07-28, 10:21

Informacione interesante.
s2008
s2008

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rat1010 Online
Prejardhja e popuillet shqiptar ! Rot10 Offline

Male
Numri i postimeve : 45
Age : 37
Vendodhja : shqiperi
Koha e lire : internet
Puna : mekanik
Registration date : 09/06/2008
<b>Popullariteti </b> Popullariteti : 5
<b>Kredite</b> Kredite : 4891

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e popuillet shqiptar ! Empty Re: Prejardhja e popuillet shqiptar !

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi