A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
3 posters
Faqja 1 e 1
A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
MENDONI JU SE ESHTE E DREJTE QE KOSOVA TE BEHET PJESE E REPUBLIKES SHQIPETARE?NESE PO, PSE?
Musafir- Vizitor
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
Me qejf themi po, po e dime qe smund te realizohet kurre.
Po te shikojme se cpo behet vetem per pavaresine e Kosoves dhe qe po zvarritet kaq shume do te kuptoni pse kam kete mendim.
Po te shikojme se cpo behet vetem per pavaresine e Kosoves dhe qe po zvarritet kaq shume do te kuptoni pse kam kete mendim.
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
do ishte ideale dhe me normalja qe mund te ndodh,por si gjithmone nuk jane te gjithe dakort per kete bashkim.
PSE TĖ HESHTET AJO QĖ NUK DUHET HESHTUR. DERI KUR ?!
Adem Berisha, Rahovec-Kosovė
PSE HESHTET AJO QĖ NUK DUHET HESHTUR
- A bėhet dasma me dreqen ?! -
Lexova sintagmen Shqipėria etnike, ėnderr e madhe e ēdo shqiptari.
Ėshtė shumė i vėrtetė njė konstatim i kėtillė pėr tė cilin unė do thoja se jo vetėm, qė ėshtė ėnderr e madhe por edhe e kahmotėshme e ēdo shqiptari nėpėr venat e tė cilit qarkullon gjaku me ngjyren e platformės sė shqipės tonė tė lavdishme dykrenare.
Ėshtė kjo njė temė rreth tė cilės mund tė flitet dhe shkruhet nė vėllime e vėllime dhe tė argumentohet me qindra e mijėra prova e fakte tė pakontestueshme por fatkeqėsisht as nė tė kaluaren e as sot nuk flitet mjaft e shqip rreth kėsaj ēėshtjeje kaq tė rėndėsishme dhe jetike pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi.
Tė flitet nė kėtė temė mbase dikujt mund ti duket si njė utopi prandaj edhe sillet nė mėnyrė injorante ndaj ndaj kėsaj ēėshtjeje kaq tė rėndėsishme e madhore, ndaj njė tė drejte historike e natyrore, njė tė drejte krejtėsisht legjitime tė kėtij populli qe tė jetojė i lirė dhe i bashkuar si edhe popujt tjerė nga se as vetė Zoti nuk ka thėnė qė:
njė trup duhet coptuar,
qe ti priten duar e kėmbė,
qė gjymtyrėt duhet shkurtuar,
bukurinė pėr tė ia shemtuar,
pse ska babė e pse ska nėnė.
(... Pse dhe Pse? ...)
Botėrisht ėshtė e ditur dhe deshmuar se kush ishim, nga shtriheshim, ku arritem dhe ēka u bėmė. Historikisht tė parėt tanė Ilirėt ishin njė popull me njė kulturė dhe civilizim qė shumėkush ua kishte lakmi. Asnjėherė nuk kishim ambicje pushtuese dhe gllabėruese ndaj teritoreve tė huaja anipse e kishim edhe atė mundėsi nga qė edhe ne dikur ishim njė forcė relevante e cila nuk mund tė injorohej nga askush. Ne historikisht :
Kurr tė huajen se lakmuam,
e pėr tonen derdhem gjak,
kurr askend nuk e sulmuam
gjithė na u desh tė marrim hak.
(... Jem krenarė qė ...)
Mirėpo filozofia e mprehtė e popullit tonė thot : Me tė ligun as mos u miqėsofsh e as mos u hasmofsh sepse i ligu as nuk tė vret e as nuk tė falė.. Sadoqė ndoshta dikujt i vret veshin kur tė ndien emėrin Enver Hoxha dhe PPSH, por nė kohen e tyre shumė qartė dhe drejtė nė njė kėngė thuhej :
na kem pasė taksirat tė zi,
qysh se e kem dreqin kojshi.
Nuk nevoiten shumė mend pėr tė konkluduar se si, nga dhe me bekimin e kujt erdhi gjerė tė gllabėrimi dhe coptimi i kėtyre trojeve tė shenjta shumėshekullore. Fatkeqėsisht edhe sot e kėsaj dite fare pak dhe nė mėnyrė mosperfillėse flitet pėr padrejtėsistė historike qė i janė bėrė kėtij populli nė vazhdimėsi e gjerė nė ditėt e sotit, teritoret e tė cilit tmerrėsisht dhe paturpshėm u cunguan dhe aneksuan nga perbindėshat e eger sllavo-barbarė e grabitēarė.
Sot shqiptarėt janė tė coptuar dhe koncentruar nė 5-6 shtete nėse nuk logaritet edhe diaspora shqiptare e pėrhapur nėpėr tėrė boten. Nė kėto 5-6 shtete, nė tė gjitha rastet shqiptarėt kufizohen me shqiptarė dhe janė tė ndarė me dofarė gardhiēėsh tė flliqura artificiale tė cilave largė e mė largė iu vie era e kalbėasirės sė mykur.
Sot shqiptarėt, edhepse nė dėmin e tyre, nė shenjė kompromisi dhe pėr tė qenė kooperativė me bashkėsinė nderkombėtare e veēanėrisht me miqėt e dashamirėt siē janė SHBA dhe Anglia, nė vend qe tė kerkojnė korigjimin e padrejtėsive historike dhe zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqipėtare, kanė ofruar modelin e pavarėsisė sė Kosovės i cili model nuk ėshtė zgjidhja mė fatlume dhe e drejtė, pasiqė siē pat thėnė edhe vetė, tasmė i ndjeri presidenti i Kosovės dr. Ibrahim Rugova, po vetė pavarėsia e Kosovės ėshtė njė kompromis pasiqė ne aktualisht nuk po kerkojmė ndonjė bashkim kombtar apo ... mirėpo edhe ky model iu mohohet nga nga ata tė cilėt tradicionalisht janė tė mėsuar tė jetojnė nė barren dhe kurrizin e huaj. Nė njė situatė tė kėtillė kur as kjo nuk perfillet, ėshtė tragjikomike pse ata tė cilėve iu jipet fjala nėpėr qendrat e vendosjės dhe vendimmarrjės, qofshin ata shqiptarė apo edhe nderkombėtarė tė cilėt nė detale e dijnė kėtė histori tė hidhur, nuk thonė hapur dhe pa ekuivoke se kėtij populli i janė bėrė padrejtėsi tė tmerrshme dhe ėshtė koha e fundit pėr korigjimin e kėtyre padrejtėsive e pėr ēka disponohet me argumente tė panumerta shkencėrisht tė vėrtetuara. Nuk bėnė gjithėmonė tė flasim pėr hater dhe nuk duhet pajtuar me tė pavėrteten se njė plus njė na bėkan katėr.
Si munden serbet me ndihmen e nėnės Rusi e pa pasur asnjė argument shkencor edhe tash nė shekullin 21 tė pohojnė qė Kosova ėshtė djepi i Serbisė, Kosova ėshtė zemra e Serbisė . . . pa logaritur se po e sulmoi infarkti zemren, ēka do tė ndodh me qenien e tyre.
Pse shqiptarėt pa hezitim nuk i demantojnė kėto teori false duke shfrytėzuar edhe argumentet e vetė shkencės sė historiografisė dhe publicistikės serbe. Pse kėta nuk flasin hapur nė kohen dhe vendin e duhur pėr argumentet shkencore historike tė prof. dr. Ivan Gjuriqit, shkencėtar serb dhe profesor i historisė i cili ka thėnė dhe shkruar se :
nėse serbet dhe Serbia kerkojnė djepin e tyre, ate nuk duhet kerkuar nė Kosovė por nė Poloninė lindore, nė malet Karpate prej nga kanė ardhur si pushtues nė Ballkan, kjo nga aspekti historik ndėrsa nga aspekti aktual sot Kosoven e popullzojnė mė tepėr se 90% shqiptarėt prandaj serbet as historikisht e as aktualisht nuk kanė ēka tė kerkojnė nė Kosovė. Kjo do ti ngjante asaj sikur sot Bullgaria tė kerkonte Beogradin i cili tash ėshtė i populluar me shumicė dermuese serbe, fjalė kėto tė gjitha tė prof. dr. Ivan Gjuriqit tė botuara gati edhe ne tė gjitha gazetat serbe dhe shqiptare para bukur shumė vitesh.
A duhet tė jeshė shumė i menēur qe atyre tu thuhet : po kė e gjetet ju kėtu kur erdhet nga Karpatet?, historia e di nga keni ardhur ju por na thuani nga erdhem ne? sepse :
Serdha nga Karpatet,
jo, jo, as nga Rusia,
po u linda nė kėto troje
o pika nga gjithėsia
(... Isha, jam dhe do tė jem ...)
Ne kėtu nuk ishim vetėm para serbėve por ishim, o edhe para vetė dreqit bre.
Unė nuk e di nėse serbet kėto troje i kanė sjellur nė kėto anė nė shpinė dhe mbi supet e tyre. Nėse do tė ishte i vėrtetė ky konstatim, atėherė unė sinēerisht do ti pergėzoja pėr kėtė sepse vėrtetė paskan qenė gomarė tė mėdhenj dhe shumė tė fuēishėm tė cilėt paskan pasur forcė marramendėse pėr tė bartur pesha kaq tė rėnda.
Kur ata para tėrė botės paturpshėm mund tė pohojnė pėr gėnjeshtra grandioze, pse ne nuk jemi tė guximshėm dhe edhe ne poashtu para botės hapur e me gjuhen e argumenteve tė flasim pėr tė vėrtetat grandioze historike dhe aktuale.
Tejet sinēerisht e them se mė vie vie keq tė theksoj ngase mund tė kuptohet se dua tė vetėlavdėrohem edhepse kjo nuk ėshtė ndonjė veper e madhe e qė ka bėrė punė, por tė gjitha kėto e besa edhe shumė tė tjeera unė ua kam thėnė pushtuesėve gjatė kohės sė okupimit serb e konkretisht njėfarė komandantit famkeq tė quajtur Novica Vitosheviqi i cili nė komunen e Rahovecit e besa edhe mė gjėrė ka vrėrė e ka kėthjellė, nė prezencen e disa shokėve dhe kolegėve tė mi tė cilėt fatmirėsisht edhe sot e kėsaj dite janė gjallė. Shumė do tė lutėsha lexuesit e nderuar qė kėtė tė mos ma marrin, si thonė pėr tė keq dhe pėr vetėlavdėrim e pėr ēka do tė iu jam shumė mirėnjohės.
Tani dua tė shtoj, pse tash dhe pėr sė shliri hapur dhe shtruar nuk potencohen kėto gjėra sė paku prej do rrahagjoksave tė tipit tė atyre qe nė emer tė patriotizmit dogjen shqiponjen tonė tė lavdishme dykrenare dhe kosoven tonė dardane nė pikė tė ditės dhe nė qender tė kryeqytetit, midis Prishtinės me motivacion dhe arsyetim se ai propozim i flamurt tė Kosovės paska qenė njė provokim. Po, provokim ishte, por ishte provokim pėr serbet dhe Serbinė tė cilėve u ėshtė treguar hapur se kush dhe ēka sė shpejti do tė jemi. Tė shofim pra tash se me ēfarė flamuri do tė perfaqėsohemi, me ēfarė bretkoce apo shkrraple do tė pajtohemi e nuk do ia vėmė flaken fare.
Sė kėndejmi, pervojat shumė tė hidhura historike me pashiqėt, karagjorgjeviēėt, rankoviēėt, milosheviēėt, sheshelet e drashkoviēėt, janė argumente tė pakontestueshme se jetė tė perbashkėt mes shqiptarėve dhe serbėve mė nuk mund tė ketė. Kėto janė prova tė dukshme si thonė nga aeroplani se : Dasma me dreqen nuk bėhet dot.
Nuk paten mundėsi tė jenė krushq tė njė dasme vetė sllavėt e njė gjaku, njė feje, njė tradite, njė kulture tė pakulturė etj etj, po si mund tė jenė krushq te tė njejtės dasem josllavėt e veēanėrisht shqiptarėt tė cilėt nuk kanė asnjė element tė perbashkėt pos armiqėsive shumėshekullore.
Shumė mė mirė dhe drejtė do tė ishte qė baba Putin tė merrte bijtė e tij dhe ti kėthente nė djepin e tyre tė vėrtetė se sa para botės sė qytetruar tė bėjė perpjekje tė mbroj ate qė nuk mbrohet dot. Valla mė mbetet merak qė nuk jam ndonjė faktor politik e tė mė jipej rasti qė kėto e shumėēka tjetėr ti thoja para KS tė OKB. Kėtė duhet ta thonė kompetentet negociatorė e unitetlinjtė e tė mos bėhen pakurrizor sepse nė tė kunderten nuk do tė mund tė qendrojnė vertikalisht dhe se :
pėr gjithė tė ligat qė do vijnė,
veē mbi ju bie pėrgjegjėsia.
(... Brenga ....)
Tė gjitha kėto tė thėna nuk do tė thot me saktėsi se do e zgjidhin problemin por prap sipas filozofisė tonė tė urtė popullore pa qajt fėmiu, as nėna gji nuk i jep, bile me qajtė edhe me zė tė lartė nė mėnyrė qė neser tė mos na vraj ndergjegjėja edhe nėse nuk do tė arrihej e tėra ajo ēka ėshtė e drejtė dhe ēka na takon.
Populli dhe rinia jonė e mrekullueshme kanė bėrė tė veten. Janė rrahur, maltretuar, burgosur, helmuar, nga shkollat larguar, vrarė e masakruar, djegė e shkrumuar pėr tė vetmin ideal madhor lirinė e popullit dhe at-mėmė-dheut prandaj nuk mund tė fajsohet populli pėr asgjė dhe se ai nuk ėshtė kope bagėtishė e me vetėdije zero siē e quanin disa tė ashtuquajtur dhe vetėquajtur liderė e intelektual tė rėngjeve tė larta.
Tash duhet pasur shumė kujdes sepse :
besoja qė sė paku vetė paria
nder shoqe tė jetė mė e mira,
kurr nuk mund tė imagjinoja
tė jetė shitur pėr para tė lira.
(... Mė kujtohet ...)
Megjithėse ky kėnd i forumit nuk ėshtė i dedikuar pėr shkrime poetike, poezi apo pjesė poezishė, unė desha qė edhe pėrmes disa shkrimeve tė tilla, edhe nė atė formė shkrimi, tė shpreh pikėpamjet, ndjenjat por edhe mllefin e revolten time si pjestar i kėtij populli tė pervuajtur, si plak dhe i sėmuar nga kanceri nė mushkėri por qė ende jetoj dhe trurin ende e kam si na ademat e Adem Mikullofcit, - goxha thi.
Krejt nė fund, nga zemra falenderoj tė gjitha ata tė cilet paten durimin dhe vullnetin e mirė pėr tė lexuar kėtė shkrim tė papermbajtur. Falenderoj tė gjithė ata qė eventualisht do japin ndonjė koment qoftė pėrkrahės apo qoftė edhe kundershtues sipas parimit te sė drejtės sė secilit pėr shprehjen e lirė tė mendimit tė tij personal. Shyqyr zotit, tash nuk ka delikt verbal. Tė gjitha me knaqėsi do ti mirėpres po mu drejtuan drejtėpėrsėdrejti apo pėrmes postės elektronike nė e-mail adresen time ademgjurgjeviku@hotmail.com
dhe nė to nuk do bėj kundershtime apo polemizime.
I juaji xha Ademi nga Rahoveci i Kosovės, shumė herė i martirizuar dhe larė me gjakun e dlirė tė martirėve tė shumtė, si pasojė e masakrave tė paskrupullta tė shkaktuara nga gjakatarėt serbė.
PSE HESHTET AJO QĖ NUK DUHET HESHTUR
- A bėhet dasma me dreqen ?! -
Lexova sintagmen Shqipėria etnike, ėnderr e madhe e ēdo shqiptari.
Ėshtė shumė i vėrtetė njė konstatim i kėtillė pėr tė cilin unė do thoja se jo vetėm, qė ėshtė ėnderr e madhe por edhe e kahmotėshme e ēdo shqiptari nėpėr venat e tė cilit qarkullon gjaku me ngjyren e platformės sė shqipės tonė tė lavdishme dykrenare.
Ėshtė kjo njė temė rreth tė cilės mund tė flitet dhe shkruhet nė vėllime e vėllime dhe tė argumentohet me qindra e mijėra prova e fakte tė pakontestueshme por fatkeqėsisht as nė tė kaluaren e as sot nuk flitet mjaft e shqip rreth kėsaj ēėshtjeje kaq tė rėndėsishme dhe jetike pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi.
Tė flitet nė kėtė temė mbase dikujt mund ti duket si njė utopi prandaj edhe sillet nė mėnyrė injorante ndaj ndaj kėsaj ēėshtjeje kaq tė rėndėsishme e madhore, ndaj njė tė drejte historike e natyrore, njė tė drejte krejtėsisht legjitime tė kėtij populli qe tė jetojė i lirė dhe i bashkuar si edhe popujt tjerė nga se as vetė Zoti nuk ka thėnė qė:
njė trup duhet coptuar,
qe ti priten duar e kėmbė,
qė gjymtyrėt duhet shkurtuar,
bukurinė pėr tė ia shemtuar,
pse ska babė e pse ska nėnė.
(... Pse dhe Pse? ...)
Botėrisht ėshtė e ditur dhe deshmuar se kush ishim, nga shtriheshim, ku arritem dhe ēka u bėmė. Historikisht tė parėt tanė Ilirėt ishin njė popull me njė kulturė dhe civilizim qė shumėkush ua kishte lakmi. Asnjėherė nuk kishim ambicje pushtuese dhe gllabėruese ndaj teritoreve tė huaja anipse e kishim edhe atė mundėsi nga qė edhe ne dikur ishim njė forcė relevante e cila nuk mund tė injorohej nga askush. Ne historikisht :
Kurr tė huajen se lakmuam,
e pėr tonen derdhem gjak,
kurr askend nuk e sulmuam
gjithė na u desh tė marrim hak.
(... Jem krenarė qė ...)
Mirėpo filozofia e mprehtė e popullit tonė thot : Me tė ligun as mos u miqėsofsh e as mos u hasmofsh sepse i ligu as nuk tė vret e as nuk tė falė.. Sadoqė ndoshta dikujt i vret veshin kur tė ndien emėrin Enver Hoxha dhe PPSH, por nė kohen e tyre shumė qartė dhe drejtė nė njė kėngė thuhej :
na kem pasė taksirat tė zi,
qysh se e kem dreqin kojshi.
Nuk nevoiten shumė mend pėr tė konkluduar se si, nga dhe me bekimin e kujt erdhi gjerė tė gllabėrimi dhe coptimi i kėtyre trojeve tė shenjta shumėshekullore. Fatkeqėsisht edhe sot e kėsaj dite fare pak dhe nė mėnyrė mosperfillėse flitet pėr padrejtėsistė historike qė i janė bėrė kėtij populli nė vazhdimėsi e gjerė nė ditėt e sotit, teritoret e tė cilit tmerrėsisht dhe paturpshėm u cunguan dhe aneksuan nga perbindėshat e eger sllavo-barbarė e grabitēarė.
Sot shqiptarėt janė tė coptuar dhe koncentruar nė 5-6 shtete nėse nuk logaritet edhe diaspora shqiptare e pėrhapur nėpėr tėrė boten. Nė kėto 5-6 shtete, nė tė gjitha rastet shqiptarėt kufizohen me shqiptarė dhe janė tė ndarė me dofarė gardhiēėsh tė flliqura artificiale tė cilave largė e mė largė iu vie era e kalbėasirės sė mykur.
Sot shqiptarėt, edhepse nė dėmin e tyre, nė shenjė kompromisi dhe pėr tė qenė kooperativė me bashkėsinė nderkombėtare e veēanėrisht me miqėt e dashamirėt siē janė SHBA dhe Anglia, nė vend qe tė kerkojnė korigjimin e padrejtėsive historike dhe zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqipėtare, kanė ofruar modelin e pavarėsisė sė Kosovės i cili model nuk ėshtė zgjidhja mė fatlume dhe e drejtė, pasiqė siē pat thėnė edhe vetė, tasmė i ndjeri presidenti i Kosovės dr. Ibrahim Rugova, po vetė pavarėsia e Kosovės ėshtė njė kompromis pasiqė ne aktualisht nuk po kerkojmė ndonjė bashkim kombtar apo ... mirėpo edhe ky model iu mohohet nga nga ata tė cilėt tradicionalisht janė tė mėsuar tė jetojnė nė barren dhe kurrizin e huaj. Nė njė situatė tė kėtillė kur as kjo nuk perfillet, ėshtė tragjikomike pse ata tė cilėve iu jipet fjala nėpėr qendrat e vendosjės dhe vendimmarrjės, qofshin ata shqiptarė apo edhe nderkombėtarė tė cilėt nė detale e dijnė kėtė histori tė hidhur, nuk thonė hapur dhe pa ekuivoke se kėtij populli i janė bėrė padrejtėsi tė tmerrshme dhe ėshtė koha e fundit pėr korigjimin e kėtyre padrejtėsive e pėr ēka disponohet me argumente tė panumerta shkencėrisht tė vėrtetuara. Nuk bėnė gjithėmonė tė flasim pėr hater dhe nuk duhet pajtuar me tė pavėrteten se njė plus njė na bėkan katėr.
Si munden serbet me ndihmen e nėnės Rusi e pa pasur asnjė argument shkencor edhe tash nė shekullin 21 tė pohojnė qė Kosova ėshtė djepi i Serbisė, Kosova ėshtė zemra e Serbisė . . . pa logaritur se po e sulmoi infarkti zemren, ēka do tė ndodh me qenien e tyre.
Pse shqiptarėt pa hezitim nuk i demantojnė kėto teori false duke shfrytėzuar edhe argumentet e vetė shkencės sė historiografisė dhe publicistikės serbe. Pse kėta nuk flasin hapur nė kohen dhe vendin e duhur pėr argumentet shkencore historike tė prof. dr. Ivan Gjuriqit, shkencėtar serb dhe profesor i historisė i cili ka thėnė dhe shkruar se :
nėse serbet dhe Serbia kerkojnė djepin e tyre, ate nuk duhet kerkuar nė Kosovė por nė Poloninė lindore, nė malet Karpate prej nga kanė ardhur si pushtues nė Ballkan, kjo nga aspekti historik ndėrsa nga aspekti aktual sot Kosoven e popullzojnė mė tepėr se 90% shqiptarėt prandaj serbet as historikisht e as aktualisht nuk kanė ēka tė kerkojnė nė Kosovė. Kjo do ti ngjante asaj sikur sot Bullgaria tė kerkonte Beogradin i cili tash ėshtė i populluar me shumicė dermuese serbe, fjalė kėto tė gjitha tė prof. dr. Ivan Gjuriqit tė botuara gati edhe ne tė gjitha gazetat serbe dhe shqiptare para bukur shumė vitesh.
A duhet tė jeshė shumė i menēur qe atyre tu thuhet : po kė e gjetet ju kėtu kur erdhet nga Karpatet?, historia e di nga keni ardhur ju por na thuani nga erdhem ne? sepse :
Serdha nga Karpatet,
jo, jo, as nga Rusia,
po u linda nė kėto troje
o pika nga gjithėsia
(... Isha, jam dhe do tė jem ...)
Ne kėtu nuk ishim vetėm para serbėve por ishim, o edhe para vetė dreqit bre.
Unė nuk e di nėse serbet kėto troje i kanė sjellur nė kėto anė nė shpinė dhe mbi supet e tyre. Nėse do tė ishte i vėrtetė ky konstatim, atėherė unė sinēerisht do ti pergėzoja pėr kėtė sepse vėrtetė paskan qenė gomarė tė mėdhenj dhe shumė tė fuēishėm tė cilėt paskan pasur forcė marramendėse pėr tė bartur pesha kaq tė rėnda.
Kur ata para tėrė botės paturpshėm mund tė pohojnė pėr gėnjeshtra grandioze, pse ne nuk jemi tė guximshėm dhe edhe ne poashtu para botės hapur e me gjuhen e argumenteve tė flasim pėr tė vėrtetat grandioze historike dhe aktuale.
Tejet sinēerisht e them se mė vie vie keq tė theksoj ngase mund tė kuptohet se dua tė vetėlavdėrohem edhepse kjo nuk ėshtė ndonjė veper e madhe e qė ka bėrė punė, por tė gjitha kėto e besa edhe shumė tė tjeera unė ua kam thėnė pushtuesėve gjatė kohės sė okupimit serb e konkretisht njėfarė komandantit famkeq tė quajtur Novica Vitosheviqi i cili nė komunen e Rahovecit e besa edhe mė gjėrė ka vrėrė e ka kėthjellė, nė prezencen e disa shokėve dhe kolegėve tė mi tė cilėt fatmirėsisht edhe sot e kėsaj dite janė gjallė. Shumė do tė lutėsha lexuesit e nderuar qė kėtė tė mos ma marrin, si thonė pėr tė keq dhe pėr vetėlavdėrim e pėr ēka do tė iu jam shumė mirėnjohės.
Tani dua tė shtoj, pse tash dhe pėr sė shliri hapur dhe shtruar nuk potencohen kėto gjėra sė paku prej do rrahagjoksave tė tipit tė atyre qe nė emer tė patriotizmit dogjen shqiponjen tonė tė lavdishme dykrenare dhe kosoven tonė dardane nė pikė tė ditės dhe nė qender tė kryeqytetit, midis Prishtinės me motivacion dhe arsyetim se ai propozim i flamurt tė Kosovės paska qenė njė provokim. Po, provokim ishte, por ishte provokim pėr serbet dhe Serbinė tė cilėve u ėshtė treguar hapur se kush dhe ēka sė shpejti do tė jemi. Tė shofim pra tash se me ēfarė flamuri do tė perfaqėsohemi, me ēfarė bretkoce apo shkrraple do tė pajtohemi e nuk do ia vėmė flaken fare.
Sė kėndejmi, pervojat shumė tė hidhura historike me pashiqėt, karagjorgjeviēėt, rankoviēėt, milosheviēėt, sheshelet e drashkoviēėt, janė argumente tė pakontestueshme se jetė tė perbashkėt mes shqiptarėve dhe serbėve mė nuk mund tė ketė. Kėto janė prova tė dukshme si thonė nga aeroplani se : Dasma me dreqen nuk bėhet dot.
Nuk paten mundėsi tė jenė krushq tė njė dasme vetė sllavėt e njė gjaku, njė feje, njė tradite, njė kulture tė pakulturė etj etj, po si mund tė jenė krushq te tė njejtės dasem josllavėt e veēanėrisht shqiptarėt tė cilėt nuk kanė asnjė element tė perbashkėt pos armiqėsive shumėshekullore.
Shumė mė mirė dhe drejtė do tė ishte qė baba Putin tė merrte bijtė e tij dhe ti kėthente nė djepin e tyre tė vėrtetė se sa para botės sė qytetruar tė bėjė perpjekje tė mbroj ate qė nuk mbrohet dot. Valla mė mbetet merak qė nuk jam ndonjė faktor politik e tė mė jipej rasti qė kėto e shumėēka tjetėr ti thoja para KS tė OKB. Kėtė duhet ta thonė kompetentet negociatorė e unitetlinjtė e tė mos bėhen pakurrizor sepse nė tė kunderten nuk do tė mund tė qendrojnė vertikalisht dhe se :
pėr gjithė tė ligat qė do vijnė,
veē mbi ju bie pėrgjegjėsia.
(... Brenga ....)
Tė gjitha kėto tė thėna nuk do tė thot me saktėsi se do e zgjidhin problemin por prap sipas filozofisė tonė tė urtė popullore pa qajt fėmiu, as nėna gji nuk i jep, bile me qajtė edhe me zė tė lartė nė mėnyrė qė neser tė mos na vraj ndergjegjėja edhe nėse nuk do tė arrihej e tėra ajo ēka ėshtė e drejtė dhe ēka na takon.
Populli dhe rinia jonė e mrekullueshme kanė bėrė tė veten. Janė rrahur, maltretuar, burgosur, helmuar, nga shkollat larguar, vrarė e masakruar, djegė e shkrumuar pėr tė vetmin ideal madhor lirinė e popullit dhe at-mėmė-dheut prandaj nuk mund tė fajsohet populli pėr asgjė dhe se ai nuk ėshtė kope bagėtishė e me vetėdije zero siē e quanin disa tė ashtuquajtur dhe vetėquajtur liderė e intelektual tė rėngjeve tė larta.
Tash duhet pasur shumė kujdes sepse :
besoja qė sė paku vetė paria
nder shoqe tė jetė mė e mira,
kurr nuk mund tė imagjinoja
tė jetė shitur pėr para tė lira.
(... Mė kujtohet ...)
Megjithėse ky kėnd i forumit nuk ėshtė i dedikuar pėr shkrime poetike, poezi apo pjesė poezishė, unė desha qė edhe pėrmes disa shkrimeve tė tilla, edhe nė atė formė shkrimi, tė shpreh pikėpamjet, ndjenjat por edhe mllefin e revolten time si pjestar i kėtij populli tė pervuajtur, si plak dhe i sėmuar nga kanceri nė mushkėri por qė ende jetoj dhe trurin ende e kam si na ademat e Adem Mikullofcit, - goxha thi.
Krejt nė fund, nga zemra falenderoj tė gjitha ata tė cilet paten durimin dhe vullnetin e mirė pėr tė lexuar kėtė shkrim tė papermbajtur. Falenderoj tė gjithė ata qė eventualisht do japin ndonjė koment qoftė pėrkrahės apo qoftė edhe kundershtues sipas parimit te sė drejtės sė secilit pėr shprehjen e lirė tė mendimit tė tij personal. Shyqyr zotit, tash nuk ka delikt verbal. Tė gjitha me knaqėsi do ti mirėpres po mu drejtuan drejtėpėrsėdrejti apo pėrmes postės elektronike nė e-mail adresen time ademgjurgjeviku@hotmail.com
dhe nė to nuk do bėj kundershtime apo polemizime.
I juaji xha Ademi nga Rahoveci i Kosovės, shumė herė i martirizuar dhe larė me gjakun e dlirė tė martirėve tė shumtė, si pasojė e masakrave tė paskrupullta tė shkaktuara nga gjakatarėt serbė.
Edituar pėr herė tė fundit nga nė 2007-10-16, 11:52, edituar 3 herė gjithsej
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
Adem Berisha e persim pa durim qe te bashkohemi dhe nje here e pergjithmon ,,,,RROFT SHQIPERIA E MADHE
Guest- Vizitor
RROFTĖ SHQIPĖRIA E BASHKUAR - SHQIPĖRIA ETNIKE
I rrespektuari *Dark*Angel*,
Kjo ide nuk ėshtė e sotme por pėr te janė bėrė pėrpjekje tė parreshtura qe prej vite e vitėsh nė mėnyrė qe njėherė e pėrgjithėmonė shqiptarėt tė jetojnė nė shtetin e tyre etnik, nėn njė ėmbrellė tė pėrbashkėt.
Edhe unė lutem si ti veē pakėz mė ndryshe nga se ajo qė paksa me nxitim e pa analizuar nė hollėsi e thatė ju, ėshtė fabrikim propagantistik i qarqeve serbomėdha pėr tė bindur bashkėsinė nderkombtare se shqiptarėt luftuakan pėr pushtimin e teritoreve tė huja dhe krijimin e Shqipėrisė sė Madhe gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė se shqiptarėt nuk kanė qenė kurrė dhe as sot nuk janė pushtues por luftojnė pėr ēlirimin e teritoreve tė tyre tė cilat padrejtėsisht u janė gllabruar nga pushtuesit, kėshtuqė ata luftojnė pėr SHQIPĖRINĖ ETNIKE e jo pėr Shqipėrinė e madhe tė trilluar nga armiqėt. Tė lutem mė mirėkupto pėr kėtė nderhyrje gjithėsesi qėllim mirė
Kjo ide nuk ėshtė e sotme por pėr te janė bėrė pėrpjekje tė parreshtura qe prej vite e vitėsh nė mėnyrė qe njėherė e pėrgjithėmonė shqiptarėt tė jetojnė nė shtetin e tyre etnik, nėn njė ėmbrellė tė pėrbashkėt.
Edhe unė lutem si ti veē pakėz mė ndryshe nga se ajo qė paksa me nxitim e pa analizuar nė hollėsi e thatė ju, ėshtė fabrikim propagantistik i qarqeve serbomėdha pėr tė bindur bashkėsinė nderkombtare se shqiptarėt luftuakan pėr pushtimin e teritoreve tė huja dhe krijimin e Shqipėrisė sė Madhe gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė se shqiptarėt nuk kanė qenė kurrė dhe as sot nuk janė pushtues por luftojnė pėr ēlirimin e teritoreve tė tyre tė cilat padrejtėsisht u janė gllabruar nga pushtuesit, kėshtuqė ata luftojnė pėr SHQIPĖRINĖ ETNIKE e jo pėr Shqipėrinė e madhe tė trilluar nga armiqėt. Tė lutem mė mirėkupto pėr kėtė nderhyrje gjithėsesi qėllim mirė
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
Z.Adem
Ne rradhe te pare ju falenderoj qe tashme jeni pjese e vyer e ketij forumi.
E lexova me kureshtje shkrimin tuaj me lart dhe jam shume dakort me ju. Por duhet marr parasysh fakti qe ne si shqiptare asnjehere nuk kemi vendosur per veten tone, jo sepse nuk kemi ditur, por per faktin qe trevat shqiptare gjithmone kane qene te lakmuara nga shtetet qe na rrethojne.
Une, tani pas shume kohesh po behem gjithmone e me shume skeptik persa i perket dhe pavarsise se Kosoves( une e uroj me gjithe shpirt qe ajo dite te vije sa me shpejt) pasi jane po ato shtete qe po vendosin sic kane vendosur edhe kur e ndane ate prej Shqiperise, dhe jane po keto shtete qe po e zvarrisin.
Ju me te drejte thoni: Pse shqiptarėt pa hezitim nuk i demantojnė kėto teori false duke shfrytėzuar edhe argumentet e vetė shkencės sė historiografisė dhe publicistikės serbe. Pse kėta nuk flasin hapur nė kohen dhe vendin e duhur pėr argumentet shkencore historike tė prof. dr. Ivan Gjuriqit
Shqiptaret zoti Adem nuk jane me ata qe kane qene, pasi nuk kane me shprese dhe jane teresisht te pafuqishem. Ju do te pyesni, pse?Une jetoj ne Shqiperi dhe ne perdite perballemi me veshtiresite qe ka jeta ketu, me mungesat me minimale te jeteses sic jane uji dhe energjia elektrike(rryma). Ne asnjehere nuk jemi ngritur ne protesta per kete gje, vuajme nga 6 deri ne 10 pa drita dhe me dite e jave pa uje, dhe ne prape nuk ngrihemi te protestojme. Pra me pak fjale ne nuk jemi per veten tone dhe me kete besoj se me kuptoni se cfare dua te them. Mora kete shembull per te dale tek shkrimi juaj pse shqiptaret nuk flasin hapur apo te demantojne teorite false.
Me vjen keq qe po e them kete por besoj se ne edhe per shume kohe do zvarritemi para dyerve te Europes. Shqiperia per t'u antaresuar ne BE dhe Kosova per te fituar pavaresine e saj.
Ne rradhe te pare ju falenderoj qe tashme jeni pjese e vyer e ketij forumi.
E lexova me kureshtje shkrimin tuaj me lart dhe jam shume dakort me ju. Por duhet marr parasysh fakti qe ne si shqiptare asnjehere nuk kemi vendosur per veten tone, jo sepse nuk kemi ditur, por per faktin qe trevat shqiptare gjithmone kane qene te lakmuara nga shtetet qe na rrethojne.
Une, tani pas shume kohesh po behem gjithmone e me shume skeptik persa i perket dhe pavarsise se Kosoves( une e uroj me gjithe shpirt qe ajo dite te vije sa me shpejt) pasi jane po ato shtete qe po vendosin sic kane vendosur edhe kur e ndane ate prej Shqiperise, dhe jane po keto shtete qe po e zvarrisin.
Ju me te drejte thoni: Pse shqiptarėt pa hezitim nuk i demantojnė kėto teori false duke shfrytėzuar edhe argumentet e vetė shkencės sė historiografisė dhe publicistikės serbe. Pse kėta nuk flasin hapur nė kohen dhe vendin e duhur pėr argumentet shkencore historike tė prof. dr. Ivan Gjuriqit
Shqiptaret zoti Adem nuk jane me ata qe kane qene, pasi nuk kane me shprese dhe jane teresisht te pafuqishem. Ju do te pyesni, pse?Une jetoj ne Shqiperi dhe ne perdite perballemi me veshtiresite qe ka jeta ketu, me mungesat me minimale te jeteses sic jane uji dhe energjia elektrike(rryma). Ne asnjehere nuk jemi ngritur ne protesta per kete gje, vuajme nga 6 deri ne 10 pa drita dhe me dite e jave pa uje, dhe ne prape nuk ngrihemi te protestojme. Pra me pak fjale ne nuk jemi per veten tone dhe me kete besoj se me kuptoni se cfare dua te them. Mora kete shembull per te dale tek shkrimi juaj pse shqiptaret nuk flasin hapur apo te demantojne teorite false.
Me vjen keq qe po e them kete por besoj se ne edhe per shume kohe do zvarritemi para dyerve te Europes. Shqiperia per t'u antaresuar ne BE dhe Kosova per te fituar pavaresine e saj.
DISKUTIM VĖLLAZĖROR
Pershendetje shumė i rrespektuari Don_Corleone,
Besa ke tė drejtė nė ate qe thua edhe fatkeqėsisht shumė bile o i dashuri Don_Corleone sepse ne po tė dinim aq sa nuk dijmė dhe tė punonim mirė aq sa punojmė sė prapmi, me siguri qė mė heret do t'i kishim punėt mė mirė. Por ėshtė edhe njė tjetėr mangėsi, e metė e jona e madhe siē thoshte njė plak kosovarė diku nė maj/qershor 1998-ės se "e kemi inatin para dijės" e po tua ndėrronim vendin kėtyre dyjave, sigusrisht qė mė mbarė dom tė na venin punėt. Ne reagojmė pėr ato gjėra qe nuk duhet tė reagohet dhe atėherė kur nuk duhet reaguar e shumė e shumė tė meta tjera.
Mu pėr kėto shkaqe edhe shkrimin tim e kam titulluar "PSE HESHTET AJO QĖ NUK DUHET HESHTUR".
Mirė po sa i pėrket pjesės sė parė tė shkrimit tuaj, unė ndoshta jam paksa mė optimist pėrkunder fakteve tė vėrteta qe ti i numrove. Shoresoj qė optimizmi i im tė jetė i bazuar sė paku deri-diku kur kemi parasysh se tani jetojmė sadopak nė njė tjetėr kohė, nė tjera rrethana dhe se tani ekzistojnė do sfera tjera interesash tė qarqeve tė vendosjės prandaj sadopak, e ndoshta jo edhe bash pak, kemi njė pėrkrahje krahasuar me tė kaluaren dhe se tash kemi disa miq tė vėrtetė qe pothuajse dominojnė politiken botėrore. Kėtu unė kam parasysh edhe gėrshetimin e interesave tė ndėrsjella tė cilat nuk janė pa ndikim edhe tė rėndėsishėm bile nė zgjidhjen sė pari tė ēėshtjės sė Kosovės e shpresoj mė vonė edhe tė ēėshtjės kombėtare shqiptare nė tėrėsi.
Mirėpo, kurrsesi nuk guxojmė tė lėmė anash vetė faktorin shqiptar i cili nuk guxon tė pushojė sė kerkuari ate ēka ėshtė e drejtė dhe ēka i takon, pavarėsisht munėsisė sė realizimit tė kėrkesės sepse "derisa nuk qanė fėmija, as nėna nuk i jep gji". Kerkesa ėshtė e kjartė dhe shumė e bazuar "Tė korigjohen padrejtėsistė historike qė u janė bėrė shqiptarėve gjatė historisė" e pėr tė cilat tė gjithė janė koshientė. Pra shumėēka varet edhe nga vetė ne pėrveē asaj se gjithėmonė tė tjerėt kanė vendosur pėr fatin tonė e qė kjo ndodh edhe sot. Vetė tema e diskutimit tonė gjithėsesi me interes tė pėrbashkėt dhe me tė njejten brengė, disi po mė imponon nevojen qė kėtu edhepse nuk ėshtė vendi pėr shkrime poetike, kėtij shkrimi t'i bashkangjes edhe njė poezi nga libri im i mėparėshėm "Krenaria dhe pikėllimi" e cila ėshtė shkruar diku para dy vitesh, atėherė kur ėshtė formuar i ashtuquajturi grupi negociator pėr statusin e Kosovės dhe i ėshtė dedikuar atij grupi por hajt e kujt tė ia dedikosh?, si tė ia dedikosh gurit nga se ky grup nė pjesen mė tė madhe ka heshtur dhe nuk ka thėnė gjithė ate qė ėshtė dashur tė thuhet. Pse ky grup nuk vė nė pyetje edhe ēėshtjen e statusit tė Sėrbisė, a ėshtė Serbia shtet i pranuar nderkombtarisht apo jo, pse bashkėsia nderkombtare nuk diskuton paralelisht pėr statusin edhe tė Sėrbisė edhe tė Kosovės pasiqė tė gjitha republikat e ish Jugosllavisė, pas pavarėsimit tė tyre janė njohur nderkombtarisht e Serbisė nė heshtje i njihet statusi i shtetit pa formalitetet faktiko-juridike. Pra edhe kėtė ēėshtje duhet shtruar pėr diskutim por kush? Nė BE dhe nė KS duhet diskutuar pėr njohjen reciproke tė Serbisė dhe Kosovės e jo tė pyetet Serbia "a po i jep ti pavarėsi Kosovės" Nė qoftėse ajo kosovės vėrtetė i takon dhe ajo kėtė e meriton, pse tė pyetet Serbia dhe Rusia nga se siē kam thėnė, serbet nuk e kanė pru nė krah Kosoven nga Karpatet dhe se nė qoftėse Putini aq shumė i duaka bijtė e tij, mė mirė do tė ishte qė ata t'i kėthejė nė djepin e tyre tė vėrtetė siē i kėthejnė kufomat prej njė kontinenti nė njė kontinent tjetėr vetėm e vetėm pėr t'u prerė tė qetė nė atdhe. Edhe kėta u prefshin tė qetė nė atdheun e tyre tė vėrtetė. Shumė e zgjata por ja edhe poezia :
B R E N G A
Ēka tė mbjellėsh thonė ke pėr tė korrė,
ėshtė provua tė jetė e vėrtetė,
fatin tuaj ta marrėsh nė dorė
sėshtė e lirė as sėshtė e lehtė.
Nėpėr sfida e sprova tė kohės
me shumė skeps e ankth jetohet,
ēka e nesėrmja do tė sjellė
nuk ėshtė lehtė tė parashikohet.
Asgjė nė jetė si lihet fatit,
por as fati tjetėr kujt,
fjalė e urtė ėshtė qe prej vaktit
si e jotja, stė kruan dorė e huaj
Dorė e huaj kurr mėshirė nuk ka,
punėt i matė me kut tė vetė,
hiē sia bėn nėse tė ka vra
apo tė gjymtė tė ka lėnė pėr jetė.
Prandaj tė mbillet mė e mira
qė i sherben gjithė qenies tuaj,
nga i huaji svijnė mrekullira
as xhevahirė, tė fshehur nėn ujė.
Pėr mė ndryshe po vepruat
zgjedhja e juaj sdo tė jetė mė e mira,
pėr tė ardhmen po spunuat
do tė na presin kohėra te veshtira.
Nė rast tė kėtillė do u gjykojė koha
do u mallkojė dhe historia,
pėr gjithė tė ligat qė do vijnė
veē mbi ju bie pėrgjegjėsia.
Megjithėse kam pas thėnė qė rreth kėsaj teme unė nuk do tė diskutoj por diskutimin dhe vlerėsimin ua lė tė tjerėve, ja nuk e mbajta fjalen por kėtė e bėra duke qenė i bindur se bėjmė njė diskutim vėllazėror pėr tė njėtjtin interes dhe tė tė njejten brengė.
Besa ke tė drejtė nė ate qe thua edhe fatkeqėsisht shumė bile o i dashuri Don_Corleone sepse ne po tė dinim aq sa nuk dijmė dhe tė punonim mirė aq sa punojmė sė prapmi, me siguri qė mė heret do t'i kishim punėt mė mirė. Por ėshtė edhe njė tjetėr mangėsi, e metė e jona e madhe siē thoshte njė plak kosovarė diku nė maj/qershor 1998-ės se "e kemi inatin para dijės" e po tua ndėrronim vendin kėtyre dyjave, sigusrisht qė mė mbarė dom tė na venin punėt. Ne reagojmė pėr ato gjėra qe nuk duhet tė reagohet dhe atėherė kur nuk duhet reaguar e shumė e shumė tė meta tjera.
Mu pėr kėto shkaqe edhe shkrimin tim e kam titulluar "PSE HESHTET AJO QĖ NUK DUHET HESHTUR".
Mirė po sa i pėrket pjesės sė parė tė shkrimit tuaj, unė ndoshta jam paksa mė optimist pėrkunder fakteve tė vėrteta qe ti i numrove. Shoresoj qė optimizmi i im tė jetė i bazuar sė paku deri-diku kur kemi parasysh se tani jetojmė sadopak nė njė tjetėr kohė, nė tjera rrethana dhe se tani ekzistojnė do sfera tjera interesash tė qarqeve tė vendosjės prandaj sadopak, e ndoshta jo edhe bash pak, kemi njė pėrkrahje krahasuar me tė kaluaren dhe se tash kemi disa miq tė vėrtetė qe pothuajse dominojnė politiken botėrore. Kėtu unė kam parasysh edhe gėrshetimin e interesave tė ndėrsjella tė cilat nuk janė pa ndikim edhe tė rėndėsishėm bile nė zgjidhjen sė pari tė ēėshtjės sė Kosovės e shpresoj mė vonė edhe tė ēėshtjės kombėtare shqiptare nė tėrėsi.
Mirėpo, kurrsesi nuk guxojmė tė lėmė anash vetė faktorin shqiptar i cili nuk guxon tė pushojė sė kerkuari ate ēka ėshtė e drejtė dhe ēka i takon, pavarėsisht munėsisė sė realizimit tė kėrkesės sepse "derisa nuk qanė fėmija, as nėna nuk i jep gji". Kerkesa ėshtė e kjartė dhe shumė e bazuar "Tė korigjohen padrejtėsistė historike qė u janė bėrė shqiptarėve gjatė historisė" e pėr tė cilat tė gjithė janė koshientė. Pra shumėēka varet edhe nga vetė ne pėrveē asaj se gjithėmonė tė tjerėt kanė vendosur pėr fatin tonė e qė kjo ndodh edhe sot. Vetė tema e diskutimit tonė gjithėsesi me interes tė pėrbashkėt dhe me tė njejten brengė, disi po mė imponon nevojen qė kėtu edhepse nuk ėshtė vendi pėr shkrime poetike, kėtij shkrimi t'i bashkangjes edhe njė poezi nga libri im i mėparėshėm "Krenaria dhe pikėllimi" e cila ėshtė shkruar diku para dy vitesh, atėherė kur ėshtė formuar i ashtuquajturi grupi negociator pėr statusin e Kosovės dhe i ėshtė dedikuar atij grupi por hajt e kujt tė ia dedikosh?, si tė ia dedikosh gurit nga se ky grup nė pjesen mė tė madhe ka heshtur dhe nuk ka thėnė gjithė ate qė ėshtė dashur tė thuhet. Pse ky grup nuk vė nė pyetje edhe ēėshtjen e statusit tė Sėrbisė, a ėshtė Serbia shtet i pranuar nderkombtarisht apo jo, pse bashkėsia nderkombtare nuk diskuton paralelisht pėr statusin edhe tė Sėrbisė edhe tė Kosovės pasiqė tė gjitha republikat e ish Jugosllavisė, pas pavarėsimit tė tyre janė njohur nderkombtarisht e Serbisė nė heshtje i njihet statusi i shtetit pa formalitetet faktiko-juridike. Pra edhe kėtė ēėshtje duhet shtruar pėr diskutim por kush? Nė BE dhe nė KS duhet diskutuar pėr njohjen reciproke tė Serbisė dhe Kosovės e jo tė pyetet Serbia "a po i jep ti pavarėsi Kosovės" Nė qoftėse ajo kosovės vėrtetė i takon dhe ajo kėtė e meriton, pse tė pyetet Serbia dhe Rusia nga se siē kam thėnė, serbet nuk e kanė pru nė krah Kosoven nga Karpatet dhe se nė qoftėse Putini aq shumė i duaka bijtė e tij, mė mirė do tė ishte qė ata t'i kėthejė nė djepin e tyre tė vėrtetė siē i kėthejnė kufomat prej njė kontinenti nė njė kontinent tjetėr vetėm e vetėm pėr t'u prerė tė qetė nė atdhe. Edhe kėta u prefshin tė qetė nė atdheun e tyre tė vėrtetė. Shumė e zgjata por ja edhe poezia :
B R E N G A
Ēka tė mbjellėsh thonė ke pėr tė korrė,
ėshtė provua tė jetė e vėrtetė,
fatin tuaj ta marrėsh nė dorė
sėshtė e lirė as sėshtė e lehtė.
Nėpėr sfida e sprova tė kohės
me shumė skeps e ankth jetohet,
ēka e nesėrmja do tė sjellė
nuk ėshtė lehtė tė parashikohet.
Asgjė nė jetė si lihet fatit,
por as fati tjetėr kujt,
fjalė e urtė ėshtė qe prej vaktit
si e jotja, stė kruan dorė e huaj
Dorė e huaj kurr mėshirė nuk ka,
punėt i matė me kut tė vetė,
hiē sia bėn nėse tė ka vra
apo tė gjymtė tė ka lėnė pėr jetė.
Prandaj tė mbillet mė e mira
qė i sherben gjithė qenies tuaj,
nga i huaji svijnė mrekullira
as xhevahirė, tė fshehur nėn ujė.
Pėr mė ndryshe po vepruat
zgjedhja e juaj sdo tė jetė mė e mira,
pėr tė ardhmen po spunuat
do tė na presin kohėra te veshtira.
Nė rast tė kėtillė do u gjykojė koha
do u mallkojė dhe historia,
pėr gjithė tė ligat qė do vijnė
veē mbi ju bie pėrgjegjėsia.
Megjithėse kam pas thėnė qė rreth kėsaj teme unė nuk do tė diskutoj por diskutimin dhe vlerėsimin ua lė tė tjerėve, ja nuk e mbajta fjalen por kėtė e bėra duke qenė i bindur se bėjmė njė diskutim vėllazėror pėr tė njėtjtin interes dhe tė tė njejten brengė.
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
I nderuar zoti Adem
Sigurisht qe ne ketu po bejme nje diskutim te lire dhe besoj qe nuk duhet te kete rezerva kur flitet per Kosoven apo dhe Shqiperine.
Dua te nenvizoj dicka; Stergjyshja ime ka qene shqiptare ne jugosllavine e athereshme por u debua preja andej dhe u shperngul ne Shkoder. Mbaj mend (edhe pse i vogel athere) qe ajo thoshte: Serbit asnjehere nuk i dihet, por 1 here ne 50 vjet ai zgjohet prej gjumit.
Sot po e kuptoj ate shprehje qe ajo ka thene dhe po kuptoj pse Europa e ka me shume siklet dhenien e statusit perfundimtar per Kosoven pas i trembet faktiti mbrapa Serbise fshihet Rusia dhe qe mund te shkaktohet nje destabilitet ne rajon.
Zoti Adem, jetojme ne vitin 2007 dhe nganjehere me vjen inat i perzier me mllef per "miqte" e Shqiperise apo Kosoves. Pse do te thoni ju.
E para, Shqiperia ka 17 vjet qe lekundet ne destabilitet dhe ne tranzicion, qe gjithmone eshte shkaktuar nga nje faktor i jashtem qe ka pasur interesa qe Shqiperia te mbetet keshtu sic eshte. Meqe Europa e "do" Shqiperine, pse nuk harton nje si tip plan Marshall ashtu sic beri me Greqine, qe dhe Shqiperia te shohe dite te bardha?
Por jo, nese ju zoti Adem keni serbet mbas dere ne kemi greket, qe dikur kane qene emigrante ne Shqiperi dhe punonin tokat tona.
Sot emigrantet tane enden neper Europe te perbuzur, me epitete si kontrabandiste, hajdute vetem se jane shqiptare.
Kjo eshte Europa qe neve na do te miren dhe qe ka ne dore edhe fatin e Kosoves.
Sigurisht qe ne ketu po bejme nje diskutim te lire dhe besoj qe nuk duhet te kete rezerva kur flitet per Kosoven apo dhe Shqiperine.
Dua te nenvizoj dicka; Stergjyshja ime ka qene shqiptare ne jugosllavine e athereshme por u debua preja andej dhe u shperngul ne Shkoder. Mbaj mend (edhe pse i vogel athere) qe ajo thoshte: Serbit asnjehere nuk i dihet, por 1 here ne 50 vjet ai zgjohet prej gjumit.
Sot po e kuptoj ate shprehje qe ajo ka thene dhe po kuptoj pse Europa e ka me shume siklet dhenien e statusit perfundimtar per Kosoven pas i trembet faktiti mbrapa Serbise fshihet Rusia dhe qe mund te shkaktohet nje destabilitet ne rajon.
Zoti Adem, jetojme ne vitin 2007 dhe nganjehere me vjen inat i perzier me mllef per "miqte" e Shqiperise apo Kosoves. Pse do te thoni ju.
E para, Shqiperia ka 17 vjet qe lekundet ne destabilitet dhe ne tranzicion, qe gjithmone eshte shkaktuar nga nje faktor i jashtem qe ka pasur interesa qe Shqiperia te mbetet keshtu sic eshte. Meqe Europa e "do" Shqiperine, pse nuk harton nje si tip plan Marshall ashtu sic beri me Greqine, qe dhe Shqiperia te shohe dite te bardha?
Por jo, nese ju zoti Adem keni serbet mbas dere ne kemi greket, qe dikur kane qene emigrante ne Shqiperi dhe punonin tokat tona.
Sot emigrantet tane enden neper Europe te perbuzur, me epitete si kontrabandiste, hajdute vetem se jane shqiptare.
Kjo eshte Europa qe neve na do te miren dhe qe ka ne dore edhe fatin e Kosoves.
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
Me rrespekt pėr ju i nderuari z Don_Corleone,
Mua mė vie shumė mirė qė, siē thua edhe vetė, ne bėjmė njė diskutim tė lirė rreth Kosovės dhe Shqipėrisė, pa kurrėfarė rezervash. Kjo ėshtė shumė e vėrtetė sepse diskutojmė pėr njė problem dhe interes tėrėsisht tė pėrbashkėt pasiqė neve na ndajnė vetem disa gardhiēe artificiale qe u vie era kalbėsirė e mykur, pėrndryshe, jemi vėllezėr me tė gjitha karakteristikat, vetėm sa nuk na ka lindur e njejta nėnė nė kuptimin e ngushtė tė fjalės.
Unė do tė deshiroja qe nė kėtė temė tė nderlidhen sa mė shumė lexues dhe kjo ēėshtje tė diskutohet nė ēarqe shumė mė tė gjėra sesa brenda njė forumi por ja se siē thua edhe ti, na jemi kush jemi dhe jemi ēfarė jemi.
Poashtu, unė vetem kisha deshirė qė tė vazhdoj komunikimin me ty sepse pėrndryshe tėrėsisht pajtohem me konstatimet tuaja.
Megjithate, dua tė jem njė optimist i matur dhe dėshiroj tė besoj se po patem njerėz tė aftė, tė sinēertė e politikaj tė mirėfilltė, Shqipėria dhe Kosova do tė duhej tė bėheshin Izraeli i Evropės. Kjo nė kėtė fillim shekulli tė shek. XXI, nė masė tė konsiderueshme varet prej vetė shqiptarėve nėse sot nuk do tė jetė aktuale ajo thėnja "Ruaje o zot Shqipėrinė nga shqiptarėt". Hajt i nderuari Don, ēka tė them, shpresa vdes e fundit.
Tė falem nderit qė pranuat tė diskutojmė dhe deshiroj qė kontaktet tona gjithėsesi vėllazėrore tė vazhdojnė.
Mua mė vie shumė mirė qė, siē thua edhe vetė, ne bėjmė njė diskutim tė lirė rreth Kosovės dhe Shqipėrisė, pa kurrėfarė rezervash. Kjo ėshtė shumė e vėrtetė sepse diskutojmė pėr njė problem dhe interes tėrėsisht tė pėrbashkėt pasiqė neve na ndajnė vetem disa gardhiēe artificiale qe u vie era kalbėsirė e mykur, pėrndryshe, jemi vėllezėr me tė gjitha karakteristikat, vetėm sa nuk na ka lindur e njejta nėnė nė kuptimin e ngushtė tė fjalės.
Unė do tė deshiroja qe nė kėtė temė tė nderlidhen sa mė shumė lexues dhe kjo ēėshtje tė diskutohet nė ēarqe shumė mė tė gjėra sesa brenda njė forumi por ja se siē thua edhe ti, na jemi kush jemi dhe jemi ēfarė jemi.
Poashtu, unė vetem kisha deshirė qė tė vazhdoj komunikimin me ty sepse pėrndryshe tėrėsisht pajtohem me konstatimet tuaja.
Megjithate, dua tė jem njė optimist i matur dhe dėshiroj tė besoj se po patem njerėz tė aftė, tė sinēertė e politikaj tė mirėfilltė, Shqipėria dhe Kosova do tė duhej tė bėheshin Izraeli i Evropės. Kjo nė kėtė fillim shekulli tė shek. XXI, nė masė tė konsiderueshme varet prej vetė shqiptarėve nėse sot nuk do tė jetė aktuale ajo thėnja "Ruaje o zot Shqipėrinė nga shqiptarėt". Hajt i nderuari Don, ēka tė them, shpresa vdes e fundit.
Tė falem nderit qė pranuat tė diskutojmė dhe deshiroj qė kontaktet tona gjithėsesi vėllazėrore tė vazhdojnė.
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
Zoti Adem Berisha
Ju falenderoj qe po e vazhdoni kete bisede pasi sic thate dhe vete ju eshte mire qe ky format diskutimi te shtrihet jo vetem brenda ketij forumi por dhe jashte tij. I bej thirrje edhe antareve te tjere qe te marrin pjese ne kete diskutim.
Z. Adem
Ju me pak fjale keni permbledhur te gjithe ate cka kam shkruar me lart. Zot ruaje Shqiperne nga shqiptaret.
Sot me shume se kurre tingellon pyetja: A jane shqiptaret te urte e te ditur sic kane qene me pare?
Me plot gojen mund te them qe shqiptaret jane te urte por aspak te ditur. Biles kjo urtesi eshte aq e tepruar sa eshte kthyer kunder vete ne, shqiptareve.
Por le te kthehemi tek tema. Une jam shume dakort qe Kosova te jete pjese e Shqiperise, ashtu sic ka qene para 1913, nje Shqiperi e madhe.
Por te gjithe e dime qe ka shume pak gjasa qe te ndodhe. Duke pare se cfare veshtiresish po kalon Kosova per te qene e pavarur, presionin qe BE po i ben Shqiperise qe mos te ushqeje iluzione per nje bashkim, po e zbehin gjithmone e me teper bashkimin. Por rendesi ka qe Kosova te jete e pavarur, te kete kufijte e saj aktuale, dhe qe te kete nje zhvillim sa me te shpejte ekonomiko-social, dhe ti jape fund vuajtjeve dhe perndjekjeve shumevjecare nga okupatoret serbe!
Ju falenderoj qe po e vazhdoni kete bisede pasi sic thate dhe vete ju eshte mire qe ky format diskutimi te shtrihet jo vetem brenda ketij forumi por dhe jashte tij. I bej thirrje edhe antareve te tjere qe te marrin pjese ne kete diskutim.
Z. Adem
Ju me pak fjale keni permbledhur te gjithe ate cka kam shkruar me lart. Zot ruaje Shqiperne nga shqiptaret.
Sot me shume se kurre tingellon pyetja: A jane shqiptaret te urte e te ditur sic kane qene me pare?
Me plot gojen mund te them qe shqiptaret jane te urte por aspak te ditur. Biles kjo urtesi eshte aq e tepruar sa eshte kthyer kunder vete ne, shqiptareve.
Por le te kthehemi tek tema. Une jam shume dakort qe Kosova te jete pjese e Shqiperise, ashtu sic ka qene para 1913, nje Shqiperi e madhe.
Por te gjithe e dime qe ka shume pak gjasa qe te ndodhe. Duke pare se cfare veshtiresish po kalon Kosova per te qene e pavarur, presionin qe BE po i ben Shqiperise qe mos te ushqeje iluzione per nje bashkim, po e zbehin gjithmone e me teper bashkimin. Por rendesi ka qe Kosova te jete e pavarur, te kete kufijte e saj aktuale, dhe qe te kete nje zhvillim sa me te shpejte ekonomiko-social, dhe ti jape fund vuajtjeve dhe perndjekjeve shumevjecare nga okupatoret serbe!
Re: A JENI DAKORT QE KOSOVA TE BEHET PJESE E SHQIPERISE?
kosova si fillim do njihet si nje shtet me vete dhe do jete e lire,do ishte dicka e bukur qe kosova te behej pjese e shqiperise te ishim si nje trup i vetem,edhe pse ne pak a shum jemi te tille.
Similar topics
» wWw.Kosova-Fz.NeT
» wWw.Kosova-Fz.Net vizito
» KOSOVA PARA STATUSIT, SERBIA PA STATUS
» SUPERKUPA E SHQIPERISE
» wWw.Kosova-Fz.Net vizito
» KOSOVA PARA STATUSIT, SERBIA PA STATUS
» SUPERKUPA E SHQIPERISE
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi