5 Keshilla per nje zemer te shendetshme
Faqja 1 e 1
5 Keshilla per nje zemer te shendetshme
Problemet me zemrėn mund tė jenė shkaktarė kryesorė
tė vdekjeve nė femra dhe meshkuj, por ju nuk keni pse te trembeni duke e pranuar
si njė risk tuajin.
Edhe pse nuk mund tė keni fuqinė tė ndryshoni
disa faktorė riskues si historia e familjes, mosha dhe raca, ju keni gjitmonė nė
dorė tė jetoni me stil.
Shmangni dėmtimet nė zemėr, duke lėnė duhanin,
bėni ushtrime rregullisht dhe hani ushqime tė shėndetshme. Ja 5 strategjitė nga
mund tė marrėsh startin:
1. Mos pini duhan!
Nėse i bėni dalje
duhanit, atėherė keni nė dorė fuqinė e madhe tė parandalimit nga infarktet.
Cilėsia e cigareve nuk tė jep siguri. Cigaret me pėrqindje nikotine tė
ulėt, janė njėsoj riskues si pėr ata qė nuk e pinė duhanin por e marrin nė
ambientin ku pihet nga tė tjerėt.
Femrat qė pijnė duhan janė shumė herė
mė tė riskuar se tė tjerat. Madje kanė njė ulje tė moshės sė infarkteve, mbi 35
vjeē.
Por nėse vendosni ta lini nė moment jeni nė kohė pėr tė fituar
qoftė edhe njė vit jetė. Lajm i mirė: Nuk ka problem sa vite keni qenė
duhanpirės i rregullt, ju keni kohė pėr tė fituar.
2. Ushtrime,
ushtrime, ushtrime
Tashmė e dini se ushtrimet gjimnastikore janė mė e
mira pėr ju. Por ende nuk bėni asnjė: Ushtrimet e rregullta fizike tė kombinura
me njė jetė tė organizuar mirė, ndihmojnė nė arritjen e njė peshe trupore
normale dhe reduktojnė mjaft goditjet nė zemėr.
Ato ndihmojnė reduktimin
e presionit tė lartė tė gjakut, kolesterolit tė lartė dhe diabetit.
Kardiologėt rekamondojnė 30-60 minuta aktivitet fizik, njė mesatare kjo
e aktivitetit mendor ditor ose javor nė punė.
Dhe kujtohuni qė kėtu
pėrfshihen edhe shėtitjet nė lulishte, me qenin, hipja-zbritja e shkallėve, etj.
Pra ju kėshillohet tė mos rrisni kohėn e vrapit, por intensitetin fizik tė
jetės.
3. Ushqime tė shėndetshmė pėr zemrėn
Pėrdorni njė dietė
tė pasur me fruta, perime, drithra, peshk qė mbrojnė zemrėn. Limitoni konsumimin
e yndyrnave, si mish, djathė, gjalpė, qumėsht.
Pėrdorni groshėt dhe
thjerėzat nė vend tė mishit.
Frutat dhe perimet janė parandaluesit
kryesorė jo vetėm tė sėmundjeve tė zemrės por edhe tė kancerit, shprehet
kardoilogėt.
Gjithashtu pijet alkolike ndihmojnė pėr njė zemėr tė
shėndetshme, por pa e tepėruar, Rekomandohen dy pije alkolike nė ditė pėr burrat
dhe njė pėr femrat.
4. Ruani peshėn normale
Si mund ta dini qė
keni njė peshė tė shėndetshme? Mbipesha ėshtė e rrezikshme.
25 kg mė
shumė se normalja ėshtė pesha qė ia vlen tė shqetėsohesh pasi mund tė jesh nė
risk.
Por llogaritja e peshės nuk ėshtė ideale krahasuar me gjatėsinė
trupore, pasi shumė meshkuj kanė njė peshė mbi normalen si pasojė e muskujve tė
zhvilluar, por nuk kemi tė bėjmė me rrezik nga goditjet nė zemėr.
Reduktimi i peshės trupore ėshtė pėrfitues sado i vogėl qoftė pasi ul nė
10 pėr qind rrezikun nga ataku.
5. Bėni rregullisht ekzaminime
Presioni i lartė i gjakut dhe kolesteroli i lartė dobėsojnė sistemin
kardiovaskular, duke pėrfshirė dhe zemrėn.
Ekzaminiminet e rregullta ju
tregojnė rrugėn se ku tė mjekoheni:
Hipertensioni : Ekzaminimet nisin qė
nė fėmijėri. Ju duhet ta bėni kėtė tė paktėn ēdo dy vjet. Presioni normal ėshtė
mė pak se 120/80.
Niveli i kolesterolit nė gjak . Ju kėshillohet testim
i rregullt jo vetėm tė rriturve por edhe fėmijėve
Sėmundjet e zemrės ka
raste qė shmangen.
Ndiqni kėshillat pėr njė stil jete tė kėnaqshėm, mos
e komplikoni jetėn dhe asnjėherė mos u ndjeni tė vetėhumbur.
tė vdekjeve nė femra dhe meshkuj, por ju nuk keni pse te trembeni duke e pranuar
si njė risk tuajin.
Edhe pse nuk mund tė keni fuqinė tė ndryshoni
disa faktorė riskues si historia e familjes, mosha dhe raca, ju keni gjitmonė nė
dorė tė jetoni me stil.
Shmangni dėmtimet nė zemėr, duke lėnė duhanin,
bėni ushtrime rregullisht dhe hani ushqime tė shėndetshme. Ja 5 strategjitė nga
mund tė marrėsh startin:
1. Mos pini duhan!
Nėse i bėni dalje
duhanit, atėherė keni nė dorė fuqinė e madhe tė parandalimit nga infarktet.
Cilėsia e cigareve nuk tė jep siguri. Cigaret me pėrqindje nikotine tė
ulėt, janė njėsoj riskues si pėr ata qė nuk e pinė duhanin por e marrin nė
ambientin ku pihet nga tė tjerėt.
Femrat qė pijnė duhan janė shumė herė
mė tė riskuar se tė tjerat. Madje kanė njė ulje tė moshės sė infarkteve, mbi 35
vjeē.
Por nėse vendosni ta lini nė moment jeni nė kohė pėr tė fituar
qoftė edhe njė vit jetė. Lajm i mirė: Nuk ka problem sa vite keni qenė
duhanpirės i rregullt, ju keni kohė pėr tė fituar.
2. Ushtrime,
ushtrime, ushtrime
Tashmė e dini se ushtrimet gjimnastikore janė mė e
mira pėr ju. Por ende nuk bėni asnjė: Ushtrimet e rregullta fizike tė kombinura
me njė jetė tė organizuar mirė, ndihmojnė nė arritjen e njė peshe trupore
normale dhe reduktojnė mjaft goditjet nė zemėr.
Ato ndihmojnė reduktimin
e presionit tė lartė tė gjakut, kolesterolit tė lartė dhe diabetit.
Kardiologėt rekamondojnė 30-60 minuta aktivitet fizik, njė mesatare kjo
e aktivitetit mendor ditor ose javor nė punė.
Dhe kujtohuni qė kėtu
pėrfshihen edhe shėtitjet nė lulishte, me qenin, hipja-zbritja e shkallėve, etj.
Pra ju kėshillohet tė mos rrisni kohėn e vrapit, por intensitetin fizik tė
jetės.
3. Ushqime tė shėndetshmė pėr zemrėn
Pėrdorni njė dietė
tė pasur me fruta, perime, drithra, peshk qė mbrojnė zemrėn. Limitoni konsumimin
e yndyrnave, si mish, djathė, gjalpė, qumėsht.
Pėrdorni groshėt dhe
thjerėzat nė vend tė mishit.
Frutat dhe perimet janė parandaluesit
kryesorė jo vetėm tė sėmundjeve tė zemrės por edhe tė kancerit, shprehet
kardoilogėt.
Gjithashtu pijet alkolike ndihmojnė pėr njė zemėr tė
shėndetshme, por pa e tepėruar, Rekomandohen dy pije alkolike nė ditė pėr burrat
dhe njė pėr femrat.
4. Ruani peshėn normale
Si mund ta dini qė
keni njė peshė tė shėndetshme? Mbipesha ėshtė e rrezikshme.
25 kg mė
shumė se normalja ėshtė pesha qė ia vlen tė shqetėsohesh pasi mund tė jesh nė
risk.
Por llogaritja e peshės nuk ėshtė ideale krahasuar me gjatėsinė
trupore, pasi shumė meshkuj kanė njė peshė mbi normalen si pasojė e muskujve tė
zhvilluar, por nuk kemi tė bėjmė me rrezik nga goditjet nė zemėr.
Reduktimi i peshės trupore ėshtė pėrfitues sado i vogėl qoftė pasi ul nė
10 pėr qind rrezikun nga ataku.
5. Bėni rregullisht ekzaminime
Presioni i lartė i gjakut dhe kolesteroli i lartė dobėsojnė sistemin
kardiovaskular, duke pėrfshirė dhe zemrėn.
Ekzaminiminet e rregullta ju
tregojnė rrugėn se ku tė mjekoheni:
Hipertensioni : Ekzaminimet nisin qė
nė fėmijėri. Ju duhet ta bėni kėtė tė paktėn ēdo dy vjet. Presioni normal ėshtė
mė pak se 120/80.
Niveli i kolesterolit nė gjak . Ju kėshillohet testim
i rregullt jo vetėm tė rriturve por edhe fėmijėve
Sėmundjet e zemrės ka
raste qė shmangen.
Ndiqni kėshillat pėr njė stil jete tė kėnaqshėm, mos
e komplikoni jetėn dhe asnjėherė mos u ndjeni tė vetėhumbur.
Similar topics
» Menyrat me te mira per te pasur nje zemer te forte
» A mund te te hyj ne zemer nje njeri ne msn??
» Mc Atlantis - Heyy Zemer
» keshilla te ndryshme...
» A mund te te hyj ne zemer nje njeri ne msn??
» Mc Atlantis - Heyy Zemer
» keshilla te ndryshme...
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi